Savivaldybių merus rinksime tiesiogiai

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus (projektai Nr. XIIP-1309(4), Nr. XIIP-1310(3), kuriais nutarta įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.

Už Savivaldybių tarybų rinkimų pataisas balsavo 81 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 23 parlamentarai, Vietos savivaldos įstatymo pataisas parėmė 80 Seimo narių, prieš balsavo 5, susilaikė 17 parlamentarų.

Teisės aktų pakeitimais nutarta apibrėžti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos rinkimų sistemą, kai tiesiogiai renkamas jos meras, nustatyti reikalavimus tapti kandidatu į tarybos narius ir kandidatu į merus, leisti kelti kandidatus ne vien politinėms partijoms.

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad vienas iš savivaldybės tarybos narių rinkėjų galės būti tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru, kuris bus renkamas pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, sudarančią visą savivaldybę. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje (daugiamandatėje apygardoje) bus renkami šios savivaldybės tarybos nariai. Tokiu būdu savivaldybės taryba bus renkama pagal mišrią rinkimų sistemą.

Rinkėjai galės balsuoti dviem biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą, kitu už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje bus nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė bus nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu bus laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gaus daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir rinkimuose dalyvaus ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Jeigu rinkimuose dalyvaus mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu bus laikomas tas kandidatas, kuris gaus daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant merų rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinks reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą nuspręsta, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galės ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat atsisakyta save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galės išsikelti pats. Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys save keliantys kandidatais į merus bus registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikys tos savivaldybės rinkėjai. Pagal naujas nuostatas partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, arba, – jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus atitinkamoje savivaldybėje turės paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Kai mero įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, būtų rengiami nauji mero rinkimai. Priimtomis Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais reglamentuota savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra.

www.lrs.lt

Ukmergės rajono savivaldybės mera išsaugojo postą (video)

Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos meras Vydas Paknys išsaugojo postą. Neeiliniame Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos posėdyje už mero interpeliaciją balsavo 12 Tarybos narių. Kadangi buvo baimintasi, kad kas nors iš valdančiosios koalicijos gali laisvai išreikšti savo valią ir balsuoti kitaip, tai daugumai Tarybos narių balsuoti leista nebuvo.

DnB NORD bankas Ukmergės rajono savivaldybei skolins 5,2 mln.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos paskelbtas ilgalaikės paskolos konkursas sulaukė dviejų dalyvių. Savivaldybei suteikti mažiausiomis palūkanomis (1,6%) paskolą pasiūlė DNB bankas, rodo centriniame viešųjų pirkimų portale pateikta ataskaita. Numatoma, kad paskolos administravimas ir palūkanos per penkerius metus savivaldybei kainuos 859.000,00 Lt

Savivaldybės skolos išaugo iki 36 mln. lt

Ukmergės rajono savivaldybės pečius slegia ir solidi skolų našta. Gruodžio pradžioje savivaldybės įsiskolini­mai siekė 36 milijonus litų ir pasiekė didžiausias aukštumas rašo Ukmergės žinios. Pernai gruo­džio pabaigoje savivaldybės skola buvo 31,9 milijono litų. Didžiausia dalis skolos – 21,8 milijono litų – paskolos iš bankų.

Savivaldybės skolų našta dar labiau pasunkės nuo kovo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo, prie kurio priėmimo teko prisidėti ir pačiam, pagal kurį  nustatyta, kad komercinėse sutartyse, kuriose prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas, numatomas mokėjimo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis, nei 30 kalendorinių dienų, išskyrus išimtinius atvejus, kai mokėjimo laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad komercinėse sutartyse tarp ūkio ir viešųjų subjektų nustačius ilgesnį, nei 60 dienų mokėjimo laikotarpį, tokia sutarties sąlyga būtų laikoma negaliojančia.

Lietuvos žinios:Darbas taryboje iš idėjos – retenybė

Lietuvos žinios atlikusios tyrimą paskelbė, kad tik nedaugelis iš daugiau kaip pusantro tūkstančio vietos politikų savivaldybių tarybose sutinka dirbti visuomeniniais pagrindais. Kitiems tokia mintis nekyla, taip pat netrūksta norinčiųjų gauti didesnį atlygį. Lietuvos žinių žurnalistai pakalbino ir Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos narį A. Kalesniką.

Ištrauka iš straipsnio:

Iš 25 Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narių atlygio už laiką atliekant pareigas yra atsisakę du politikai – konservatorius Andrius Kalesnikas ir „darbietė“ Angelė Jokubynienė.

LŽ kalbintas A.Kalesnikas teigė, kad žengti tokį žingsnį jį privertė itin sudėtinga finansinė rajono savivaldybės padėtis. „Tai savotiška mano solidarumo su merijos darbuotojais išraiška“, – tvirtino jis. Politikas tikino, kad taip jis palaiko administracijos darbuotojus, verčiamus nemokamai atostogauti. Taupydama lėšas penktadieniais nedirba beveik visa Ukmergės rajono savivaldybės administracija. „Turiu nuolatinį darbą ir kitą pajamų šaltinį, o merijos tarnautojai to neturi. Tikiuosi, kad į tai bus atsižvelgta ir formuojant kitų metų biudžetą bus skirta pakankamai lėšų savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimams“, – sakė A.Kalesnikas. Jis priminė, kad ir išmokos tarybos nariams už posėdžius nėra didelės – vos 100 ar 200 litų.

Visą straipsnį galite skaityti paspaudę nuorodą:

http://www.lzinios.lt/Tyrimas/Darbas-taryboje-is-idejos-retenybe

Ukmergės rajono savivaldybėje atliktos kratos

Tęsiant skandalingus tyrimus susijusius su UAB Izobara ir galima korupcija aukščiausiuose Ukmergės rajono sluoksniuose, Ukmergės policijos pareigūnai atliko kratas ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje. Kodėl kratos nebuvo atliktos iškart tą pačią dieną, kad administracija nespėtų galimai sutvarkyti likusių dokumentų, viešojoje erdvėje nepaaiškinama.