Komisija vienašališkai nustatė šilumos kainos dedamąsias

Komisija, siekdama užtikrinti Šilumos ūkio įstatymo nuostatų įgyvendinimą – laiku nustatyti šilumos kainas ir grįsti jas būtinosiomis sąnaudomis šilumos tiekimo veiklai vykdyti, posėdyje priėmė sprendimą vienašališkai nustatyti trijų šilumos tiekėjų – UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Akmenės energija“ – šilumos kainų dedamąsias, kurios įsigalios 2014 m. spalio 1 d.

Komisija taip pat konstatavo, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba per nustatytą terminą – 30 dienų – neištaisė Komisijos 2014 m. liepos 24 d. posėdyje nurodytų UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams perskaičiavimo pažeidimų, t. y. neužtikrino, kad kainos būtų grindžiamos būtinosiomis tiekėjo sąnaudomis, todėl priimtas sprendimas jas nustatyti vienašališkai.

Vienašališki Komisijos sprendimai dėl šilumos kainos dedamųjų galioja tol, kol pašalinami nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių.

Šiais metais Komisija vienašališkai nustatė 10 šilumos tiekėjų šilumos kainų dedamąsias, praėjusiais metais priimta 17 sprendimų dėl vienašališko kainų nustatymo.

 

Šilumos kaina Ukmergėje ir toliau didėja

UAB Ukmergės šiluma tiekiama centralizuotas šildymas ir toliau išlieka vienas brangiausių šalyje. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktus duomenis 2014-05-01 d. šilumos kaina Ukmergės mieste buvo 27,59 ct/kWh, o Šventupėje 26,17 ct/kWh. Nors Šventupėje kurenama biokuru, tačiau kaina beveik nesiskiria nuo miesto, kuriame kurenama dujomis.

Tuo tarpu panašaus dydžio mieste Utenoje kainos yra ženkliai mažesnės.

silumos kaina Utena 2014

 

 

Ar gali būti ginčas tarp E-energijos ir Ukmergės rajono savivaldybės išspręstas taikiai?

2014 m. balandžio 28 d. į Ukmergės rajono savivaldybės Tarybą kreipėsi UAB „E – energija“ siūlydama surengti derybas dėl taikaus investicinio ginčo. Kadangi kiekvienais metais teisminiai ginčai kainuoja daugiau nei 200 000 Lt rajono biudžetui, kreipiausi į Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto pirmininką dėl pasiūlymo pasvarstymo komitete,

 


2014-05-26 del komiteto darbotvarkės

Tarybos posėdyje nepatogūs, bet aktualūs klausimai

2013 m. lapkričio 28 d. vykusiame posėdyje buvo galimybė išbandyti naujus Tarybos veiklos reglamento punktus, kurie leidžia pasibaigus dienotvarkės klausimams užduoti klausimus rajono vadovams. Pirmieji klausimai:

1. Kada ir kokiomis veiklomis startuos A. Smetonos dvaras?

2. Kada įvyks seniūnijų reforma?

3. Valdančiosios koalicijos programos 4.3 punktas sako, kad bus sukurtas Kultūros fondas, tačiau savivaldybės administracija paskelbė ir pakvietė menininkus teikti paraiškas dviems skirtingiems kultūrinės pakraipos fondams. Kodėl programa "sau", darbai "sau"?

4. UAB Ukmergės šilumą skirtumą tarp deklaruoto ir sumokėto karšto vandens padalina ir padengia visiems namo gyventojams. Vėliau, kai gyventojai sumoka, skirtumas nėra padengiamas. Kiek UAB Ukmergės šiluma gavo tokių pajamų?

5. Esame penketuke nuo galo pagal pajamų surinkimą. Kokias priemonės įgyvendinote, kad pajamų mokesčio būtų surinkta daugiau?

6. Po Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto posėdžio, kuriame buvo susitikta su sporto organizacijomis buvome informuoti, kad bus parengta
sporto rėmimo programa. Programos 12.4 punktas sako, kad skatinsime ir remsime sporto klubų veiklą, bet nieko nevyksta. Kodėl?

Ketinama papildyti UAB Ukmergės šiluma licenziją

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. birželio 27 d. posėdyje ketina praplėsti UAB Ukmergės šiluma turimą licenziją ir įtraukti Dukstynos km. (Ukmergės raj,). Ilgą laiką licenzija nebuvo išduota, nes perversmo metu antstoliai neperdavė vamzdžio vedančio į prekybos centrą Eifelis. Vėliau minėtam atkarpai buvo uždėtas areštas. Išsprendus teisinius niuansus ketinama galų gale naikinti ekstremalią situaciją rajone.

Valdžios neveiklumo rezultatas: šalyje šiluma pinga, Ukmergėje – brangsta

Rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija kovo 7 dieną vykusiame posėdyje patvirtino UAB „Ukmergės šiluma“ gyventojams vasario mėnesį tiektos šilumos ir karšto vandens kainas. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasarį, palyginus su praėjusių metų gruodžio ir šių metų sausio mėnesio kaina, miesto gyventojams padidėjo 0,75 ct/kWh, Šventupės gyventojams liko ta pati.

Rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Ivaškevičienė  laikraštį „Gimtoji žemė“ informavo, kad rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija posėdyje patvirtino UAB „Ukmergės šiluma“ iš RK1, RK2, RK3, „Šilo“ katilinių vasario mėnesį tiektos šilumos kainas (su PVM) gyventojams – 30,47 centus už kilovatvalandę; 21,22 centus už kilovatvalandę vartotojams, gaunantiems šilumą iš Šventupės katilinės. Karšto vandens kaina mieste – 22,06 Lt už kubinį metrą, Šventupės gyventojams – 18, 96 Lt už kubinį metrą.

R. Žylius: kokius aitvarus dangsto slaptos „Vilniaus energijos“ ataskaitos

Manęs dažnai klausia, koks verslas garantuotų besąlygišką komercinę sėkmę Lietuvoje. Klausimas beprasmiškas, nes bet kuris verslininkas atsakytų, kad sėkmę garantuoti gali tik gera idėja ir didžiulės pastangos ją įgyvendinti.

Vis dėlto neseniai išvysti UAB „Vilniaus energija“ nuosavybės grąžos rodikliai privertė suabejoti, ar tokie jau teisūs tie darbo valandų neskaičiuojantys verslininkai. Spręskite patys.

UAB „Vilniaus energija“ nuosavybės grąžos rodikliai:
2011 metais – +47,6 proc.
2010 metais – +65,1 proc.
2009 metais – +15,4 proc.

Neišmanantiems finansų paaiškinsiu – nuosavybės grąža yra nuošimtis, rodantis, kiek investuotojas, įdėjęs litą į įmonę, per metus gauna vertės padidėjimo. Šie skaičiai rodo, kad „Vilniaus energijos“ investuotojų dalies vertė per paskutinius dvejus metus patrigubėjo.

Valstybės valdomų įmonių ataskaitos, apibendrinančios įmonių veiklos rezultatus ir parodančios kaip kam sekasi siekti rezultatų, per daugiau nei metus jau tapo tradicija. Šiais metais Premjero prašymu į ataskaitą buvo įtrauktos ir savivaldybių valdomos įmonės – jos ne tokios pastebimos, tačiau jų veiklos rezultatai tiesiai įtakoja gyventojus per šilumos, vandens ar viešojo transporto kainas. Norime, kad šios įmonės dirbtų efektyviau.

Renkant duomenis apie šilumos ūkio įmones pastebėjome, kad „Vilniaus Energija“ neteikia Registrų centrui finansinių ataskaitų. Jų nebuvo pateikta nei už 2010, nei už 2011 metus. Prisiminkime, kad Civilinis kodeksas nustato, kad finansines ataskaitas įmonės privalo teikti į Registrų centrą ir jos yra viešos. Jokių išimčių. O nepateikus ataskaitų 24 mėnesius, Registrų centras gali imtis įmonės likvidavimo procedūros.

Pradėjus rinkti duomenis ėmė aiškėti, kodėl „Vilniaus energijai“ nepatogios šios ataskaitos.

Ar gali būti, jog stulbinantys pastarųjų trejų metų Vilniaus šilumos ūkio tiekėjo veiklos rezultatai tėra atsitiktinumas?

Galime pastebėti, kad panašiais veiklos rodikliais bendrovė galėjo džiaugtis ir anksčiau. Vidutinė aštuonerių metų (2004–2011 m.) „Vilniaus energijos“ nuosavybės grąža siekė po 37 proc. per metus.

Palyginkime šiuos duomenis su savivaldybės valdomų įmonių veikla. Ūkio ministerijos parengtoje 2011 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos ataskaitoje nurodyta, kad visų savivaldybių centralizuotų šilumos ūkių nuosavybės grąža pernai buvo 1,8 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklų tų pačių metų nuosavo kapitalo grąža siekė 0,5 proc. Priminsiu, „Vilniaus energijos“ – 47,6 proc. Pati „Vilniaus energijos“ savininkė Prancūzijos „Dalkia“ 2011 m. dirbo nuostolingai, todėl jos nuosavybės grąža buvo –3,1 proc. O vidutinė visų Lietuvos įmonių nuosavybės grąža yra 6,7 proc.

Palyginkime dar kelis skaičius: 2011 m. minėta valstybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai, iš kurios „Vilniaus energija“ nuomojasi šilumos ūkį, gavo truputį daugiau nei 2 mln. litų pelno, o privati „Vilniaus energija“ – daugiau nei 84 mln. litų.

Gal tai stulbinamas privačios įmonės veiklos efektyvumas? Bet prieš atsakydami atsižvelkime į tai, kad Vilniaus šilumos tinklai nevysto veiklos, o tik valdo turtą, o „Vilniaus energija“ atvirkščiai – nevaldo turto, o kaip šilumos tiekėja vysto veiklą. Tad gautą pelną dalijasi dvi įmonės. Tik šių dalybų proporcijos kelia nuostabą ir papildomų klausimų.

Vienas iš jų: kaip atsitiko, kad reguliuojamas verslas Lietuvoje yra pelningesnis nei nereguliuojamas? Atkreipkite dėmesį, kad VKEKK šilumos gamintojams nustato maksimalią normatyvinio pelno ribą, kuri turi neviršyti 5 proc. reguliuojamo turto vertės. Pasirodo, tai neapsaugo nuo beveik dešimteriopai didesnio pelningumo. Užuot naudojusi akcininkų kapitalą, įmonė gali plėstis augindama skolas ir permesdama šių skolų administravimo naštą vartotojams. Kadangi normatyvinis pelnas apskaičiuojamas pagal turto vertę, vos keli procentai pelno virsta dešimtimis procentų nuosavo kapitalo grąžos. Taigi skolintas kapitalas ne tik yra finansuojamas tarifo vartotojams padidėjimu, bet ir leidžia padidinti reguliuojamą turtą ir atitinkamai akcininkams tenkantį pelną.

Skaičiai rodo, jog „Vilniaus energija“ aktyviai naudojasi galimybe padidinti savo pelną skolų sąskaita – bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis praėjusiais metais sudarė 60 procentų ir buvo dvigubai didesnis nei visų valstybės valdomų centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių.

Kitas papildomo uždarbio šaltinis – pajamos iš prekybos nepanaudotais apyvartiniais taršos leidimais (ATL). Per 2006–2011 metus „Vilniaus energija“ gavo beveik 190 mln. litų pelno iš prekybos ATL. Stebėtina, bet VKEKK nustatyta metodika leidžia šiuos pinigus naudoti ne šilumos kainoms mažinti, o akcininkų pelnui didinti.

Būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, kurios valdo kogeneracines elektrines, gaminančias tiek šilumą, tiek ir elektros energiją, gali uždirbti papildomo pelno iš elektros energijos pardavimo. Teoriškai dalis šio pelno (40 proc. atsipirkusioms elektrinėms) turėtų būti grąžinama šilumos vartotojams ir taip sumažinamos būtinosios šilumos gamybos sąnaudos. Tačiau praktiškai būna kiek kitaip. Tiek būtinąsias šilumos, tiek elektros sąnaudas kogeneracinėms elektrinėms VKEKK skaičiuoja remdamasi teorinėmis palyginamosiomis šiluminių katilų ir elektrinių jėgainių išlaidomis. Taip atveriama galimybė įmonėms, net ir patiriančioms nuostolius „popieriuje“, t. y. VKEKK rengiamose ataskaitose, faktiškai generuoti itin patrauklius pinigų srautus ir išmokėti dosnius dividendus savo akcininkams.

Kaip gali atsitikti, kad reguliuojamoje srityje veikianti įmonė gauna fantastiško dydžio pelną? Ar turėtume kaltinti privataus verslo pelno troškimą? O gal monopolijos ydas?

Be abejo, visus šiuos dalykus. Bet, žvelgdami į minėtus faktus, galime kelti pagrįstus klausimus dėl „Vilniaus energijos“ veiklos ir verslo etikos principų bei skaidrumo. Ar bendrovei tiesiog pavyko sėkmingai kelis metus iš eilės pergudrauti prievaizdus? Ar VKEKK „Vilniaus energijos“ veiklos rezultatai nepadarė jokio įspūdžio ir nebuvo imtasi jokių veiksmų situacijai išanalizuoti? Į šiuos klausimus reikėtų atsakyti kuo skubiau.

ukmin.lt

Šilumos ūkio apkasuose ir toliau šmėkščioja politikų veidai

Vilkmerge.lt 

Bliūkšta rajono vadovų pažadai, atsiėmus šilumos ūkį iš privačios bendrovės, sumažinti šilumos kainą gyventojams. Nors šiuo metu tik aštuoni šalies rajonai už šilumą mokėjo brangiau nei ukmergiškiai, tačiau tai dar ne pabaiga. Savivaldybės valdoma UAB „Ukmergės šiluma“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK), pateikė naują bazinės šilumos kainos projektą. Jame prašoma dar didinti šilumos kainą. Maža to, savivaldybės valdoma įmonė dėl beveik šimto gyventojų skolų jau kreipėsi į teismą.

Jei VKEKK pritars naujam kainos projektui, brangiau nei ukmergiškiams šiluma kainuos tik šešiuose šalies miestuose. Tuo tarpu kuomet šilumą tiekė UAB „Miesto energija“, šiluma brangiau kainavo vienuolikai miestų. Į privačiai bendrovei nustatytą kainą dar buvo įtrauktas beveik milijono litų per metus nuomos mokestis savivaldybei. Šilumos kilovatvalandės kainoje tai buvo daugiau nei 1,5 cento. Tad jei iš šilumos kainos išėmus ir šiuos centus, ukmergiškiai būtų pakilę į aštuonioliktą vietą. Be to kainoje dar du centai buvo pridėti dėl nepadengtų kuro sąnaudų.

Liepos mėn. šiluma ukmergiškiams kainavo 33,25 ct/kWh su PVM. Kainos projekte savivaldybės valdoma bendrovė šią kainą prašo didinti daugiau nei 2 ct, iki 35,39 ct/kWh. Šie du centai kainoje, vartotojų pinigines mieste per metus patuštintų beveik 1,5 mln. litų. Šventupės gyvenvietėje šiluma dabar kainuoja 21,22 ct/kWh. Projekte prašoma šia kainą gyventojams didinti beveik dešimčią centų, iki 30,28. Tad šventupiškiai savivaldybės įmonei per metus sumokėtų virš dviejų šimtų tūkstančių litų daugiau.

Per metus UAB „Ukmergės šiluma“ planuoja beveik 150 tūkst. litų mažiau nei UAB „Miesto energija“ priskaičiuoti turto nusidėvėjimui. Daugiau nei du šimtus tūkstančių tikimasi sutaupyti darbo užmokesčio fonde. Tačiau savivaldybės įmonė norėtų turėti keliasdešimt tūkst. didesnį pelną. Stulpelis, pasislėpęs po grafa kitos išlaidos, išliko toks pats kaip UAB „Miesto energija“ valdymo laikais. Įmonė per metus norėtų gauti apie 400 tūkst. Lt kompensaciją už ekstremalios situacijos metu nuostolingai tiektą šilumą.

Daugiau nei du kartus, apie 150 tūkst. litų daugiau, įmonė prašo didinti ir remonto sąnaudas. UAB „Ukmergės šiluma“ 2011-2012 m. I ketvirčio ūkinės finansinės veiklos patikrinimą atlikusi Kontrolės ir audito tarnyba, šioje išlaidų eilutėje aptiko nemažai pažeidimų. Tikrintojai nustatė, jog savivaldybės įmonė didžiąją dalį remonto darbų pirko iš įmonių, kurių savininkai rajono Tarybos nariai. Be to, išrašytose sąskaitose būdavo padidinti darbų kiekiai ir kainos. Nustatyti du atvejai kuomet pinigai už darbus buvo sumokėti, nors ten ir niekas neatlikta. Iš bendrovės lėšų buvo perkami automobiliai, kompiuteriai, kondicionieriai, telefonai. Taip pat mokamos premijos darbuotojams.

Panašu, kad politikai – verslininkai ir toliau bando kišti rankas prie už šilumą gyventojų sumokamų pinigų.

Vienas Jaunimo g. gyventojas stebėjosi neūkišku bendrovės darbu. Kad surastų trukusią vamzdžio vietą, darbininkai ardė šaligatvius ir iškasė net aštuonias duobes. Prieš porą savaičių vyriškis teigia, kad šalia remontuojamos trasos pastebėjo maždaug pusdienį su kažkokiu aparatu dirbantį bendrovės „Izobara“ įkūrėją ir vieną iš savininkų, taip pat rajono Tarybos narį, Ūkio komiteto pirmininką Juozą Armanavičių. Atvykus, skaitytojo informacija pasitvirtino.

Vilkmerge.lt J.Armanavičius, remontuojamos trasos vietoje, teigė, jog jis tik padeda kuo gali savivaldybės valdomai bendrovei. Beje, šis politikas beveik niekada Tarybos posėdžiuose nenusišalina nuo šilumos ūkio klausimų svarstymų ir visuomet būna vienas aktyviausių diskusijose.

Kokia bus nauja šilumos kaina paaiškės ne greičiau nei per du mėnesius. Įstatyme numatyta, jog ,,Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pastabas, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą.

Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą.

Mano komentaras šia temai

Nesenai Ukmergės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktas patikrinimas akivaizdžiai parodė, kad Ukmergės šilumos ūkyje po ekstremalios situacijos skraiste slepiasi betvarkė. Revoliucinėmis nuotaikomis gyvenus rajono valdžia nuolatos kartojo, kad šilumos kaina bus 20 – 30 proc. pigesnė, tačiau akivaizdžiai negeba pažadų įgyvendinti. Savivaldybė yra tikroji šilumos ūkio savininkė, tad savivaldybės vadovai privalo atsakyti už visas pasekmės tenkančias mūsų rajono gyventojams. Ukmergės buvimas tarp 5 savivaldybių, kuriose šiluma kaina yra didžiausia, parodo visišką rajono mero negebėjimą tvarkytis su šilumos ūkiu ir užtikrinti kaip įmanoma mažiausią kainą vartotojams. Esu įsitikinęs, kad būtina nedelsiant imtis priemonių, kurios priverstų šilumos tiekėjus sumažinti sąnaudas, atsisakyti nereikalingų išlaidų ir investicijų, o visos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

Valdančioji dauguma nemano, kad reikia atsiklausti gyventojų

Vilkmerge.lt 

Praėjusiame Tarybos posėdyje netikėtai iškilo prieš dvi savaites tarybos priimto sprendimo pasekmės. Tuomet taryba pritarė UAB „Ukmergės šiluma“ pasiūlymui alternatyvaus karšto vandens tiekimo organizavimui Šventupės gyvenvietėje. Pagal šį sprendimą nutarta, kad Šventupės gyvenvietėje 17 daugiabučių gyvenamųjų namų, 241 buitiniam vartotojui vasarą nebus tiekiamas karštas vanduo, nes patirtis rodo, kad esant neproporcingai didelio skersmens šilumos trasoms ir mažam karšto vandens vartojimui karšto vandens tiekimas vasaros metu yra nuostolingas. Todėl siūloma gyventojams įrengti 80 l talpos elektrinius karšto vandens šildytuvus ir vasaros metu katilinės neeksploatuoti.

Po tokio tarybos sprendimo Šventupėje kilo triukšmas. Žmonės pasipiktino, kad tokie sprendimai priimami neatsiklausus žmonių. Jų pasipiktinimą piliečių tribūnoje išreiškė gyventojų atstovė Elena Žiupkienė. Jos teigimu, vyksta kova tarp žmonių ir UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriaus Raimondo Ragausko. „Padėjome kovoti su Panevėžio berniukais, o dabar kovoti reikia su Ragausku“ – sakė šventupietė. Žmones piktina kaišomos pasirašyti sutartys, kad nuo rugpjūčio nebus karšto vandens. Jos teigimu „neverta švaistyti pinigus boilerių įrengimui“. Pastačius boilerius be gyvatuko vonioje bus drėgna. Žmonėms patiems reikėtų įsirengti elektrinius gyvatukus. Namuose sena elektros instaliacija. Todėl, prieš įrengiant vandens šildytuvus, reikia sutvarkyti elektros instaliaciją. Kalbos pabaigoje E. Žiupkienė į Šventupę pakvietė savivaldybės administracijos direktorių Juozą Varžgalį.

Papildomą klausimą paruošė ir pristatė A. Dudėnas. Jis apsilankė Šventupėje vykusiame gyventojų susitikime su UAB „Ukmergės šiluma“ atstovais. Kadangi susitikime buvo išsakyta daug prieštaravimų būsimai pertvarkai, paaiškėjo, kad ruošiantis atjungti karštą vandenį nebuvo apklausti gyventojai, tarybos narys paruošė naują tarybos sprendimo projektą. Siūlyta stabdyti tarybos sprendimo „Dėl pritarimo alternatyvaus karšto vandens tiekimo Šventupės gyvenvietėje“ vykdymą. Iki rugpjūčio 15 dienos išsiaiškinti Šventupės gyventojų nuomonę dėl būsimos karšto vandens tiekimo pertvarkos.

Vis tik opozicijos atstovo projektas pritarimo nesulaukė. Už jį balsavo 10 tarybos narių, visi jie buvo iš opozicijos. 6 tarybos nariai balsavo prieš, 4 susilaikė, 1 – nebalsavo.

 Plačiau apie šventupiškių bėdas galima skaityti:

Valdančioji dauguma nemano, kad reikia atsiklausti gyventojų

 Gyventojai sukilo prieš elektrinius šildytuvus

Šventupiškiai kratosi boilerių

Aukščiausias teismas: Ukmergės raj. Taryba teisėtai nutraukė sutartį su UAB Miesto energija

Aukščiausias teismas turbūt, kad padėjo tašką Ukmergės šilumos kare. Teismas konstatavo, kad  Ukmergės rajono savivaldybės Taryba sudaryta sutartį su  UAB „Miesto energija“ nutraukė teisėtai.

Plačiau Delfi.lt straipsnyje:

 http://verslas.delfi.lt/energetics/auksciausiasis-teismas-ukmerges-valdzia-silumos-sutarti-nutrauke-teisetai.d?id=58674783