Pateikiu ką rašo Ukmergės spauda apie šio projekto svarstymą:

Gimtoji žemė:

Ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateiktas svarstyti sprendimo projektas dėl Priklausomybių mažinimo programos patvirtinimo. Ją opozicijos vardu parengė ir posėdyje pristatė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kalesnikas. Balsuojant programos projektui nebuvo pritarta.

Pristatydamas Priklausomybių mažinimo programos projektą Tarybos narys A. Kalesnikas teigė, jog šalyje didžiausia problema priklausomybių srityje – priklausomybė nuo alkoholio. Statistika skelbia, jog Lietuvoje alkoholio suvartojimas didėja, taip pat didėja ir su alkoholiu susijęs sergamumas.

„Viena pagrindinių Vietos savivaldos įstatyme nurodytų savarankiškų savivaldybės funkcijų yra socialinių paslaugų planavimas ir teikimas. Remiantis gerąja kitų rajonų savivaldybių tarybų patirtimi, siūlome patvirtinti Priklausomybių mažinimo programą, kuri skirta mažinti alkoholizmą socialinės rizikos srityse.

Projekte numatyta, kad programos vykdytojai – rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Programa finansuojama iš savivaldybės, valstybės biudžeto, rėmėjų ir kitų lėšų. Iš rajono biudžeto jai įgyvendinti buvo siūloma skirti 10 tūkst. Lt. Programos tikslas – sukurti pagalbos sistemą asmenims, nesaikingai vartojantiems alkoholį arba priklausomiems nuo jo, taip pat jų šeimoms, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį, ugdyti socialinius įgūdžius bei padėti jiems integruotis į visuomenę ir darbo rinką, taip pat mažinti apsvaigusių vairuotojų skaičių.

Tarybos narys A. Kalesnikas sakė, jog esame atsidūrę kryžkelėje, todėl būtina spręsti svarbią problemą. Pripažinęs, jog jo iniciatyva paruošta programa „ne pati idealiausia“, politikas kvietė pradėti „savivaldybę spręsti problemą“.

Opozicijos atstovo pateiktas sprendimo projektas sulaukė nemažai diskusijų.

Socialdemokratas Kazys Grybauskas pažymėjo, jog vienam Tarybos nariui paruošti gerą programą yra sunku. Jis siūlė projektą bendromis jėgomis pataisyti, pakoreguoti ir jam pritarti.

Valstiečių liaudininkų atstovė Elena Mirinavičienė sakė, jog ji apie tris dešimtmečius dirbo švietėjišką darbą, todėl žino, kad minėta problema sprendžiama labai sunkiai. „Jei užtektų programų, alkoholio seniai nebūtų… Programa – tik gairės, todėl jai finansuoti negali būti skiriamos lėšos“, – kalbėjo E. Mirinavičienė ir patarė nedaryti skubotų sprendimų, ragino šiame darbe pasitelkti specialistus.

Į diskusiją įsijungęs savivaldybės meras Algirdas Kopūstas siūlė pritarti A. Kalesniko iniciatyvai ir pavesti jam kartu su Visuomenės sveikatos biuru, Socialinės paramos komitetu, savivaldybės gydytoju paruošti naują sprendimo projektą. Su šia mero mintimi kategoriškai nesutiko A. Kalesnikas. Jis tvirtino, jog Taryba turi priimti politinį sprendimą ir aiškiai pasakyti, kad rajone egzistuoja ši problema.

Kviesdamas Tarybos narius balsuoti dėl sprendimo projekto meras pastebėjo, jog tai yra rimta programa ir ją reikia rimtai paruošti. Tuo tarpu Tarybai teikiamoje tvirtinti programoje yra daug rašybos klaidų.

„Ačiū, kad savivaldybės specialistai padeda. Jie juk už tai gauna atlyginimą“, – į mero pastabą reagavo A. Kalesnikas.

Už programos patvirtinimą balsavo septyni Tarybos nariai, prieš – penki, dešimt politikų susilaikė, todėl jai nepritarta. Tarp nepritarusių programai buvo A. Kopūstas, jo bendrapartiečiai Valentinas Genys ir E. Mirinavičienė, taip pat Partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Mindaugas Tamošiūnas ir socialdemokratas Grigorijus Malčanovas.

Loreta EŽERSKYTĖ

www.gzeme.lt  

Ukmergės žinios:

 Konservatorius Andrius Kalesnikas pateikė svarstymui jo programą dėl priklausomybių ma­žinimo.

Pasak programos sudarytojo, jos tikslas – sukurti pagalbos sistemą asmenims, nesaikin­gai vartojantiems alkoholį arba priklausomiems nuo jo, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį, ugdyti socialinius įgūdžius bei padėti jiems integruotis į visuomenę ir darbo rinką, mažinti apsvaigusių vairuotojų skaičių. Pagalba būtų suteikta ir nuo priklausomybių kenčiančių as­menų šeimoms.

Liberalcentristas Juozas Armanavičius suabejojo, ar tarybos nario, o ne administracijos, pa­teiktas sprendimo projektas nesugriaus esamos sistemos. „Rytoj gal ir aš atnešiu progra­mą“, – taip argumentavo nukrypimą nuo įprastos tvarkos tarybos narys.

„Jei ponas Juozas pasiūlys iš tribūnos gerą programą, aš ją palaikysiu. Tarybos nariai retai teikia projektus, bet gal tai bus paskata, kad ne tik administracija tuo turi užsiimti“, – atrėmė A. Kalesnikas.

Taryba pritarė programos reikalingumui, bet jos autoriaus ir kolegų nuomonės išsiskyrė pra­dėjus svarstyti jos įgyvendinimo būdus.

Protokoliniame sprendime siūloma „pritarti A. Kalesniko iniciatyvai, kad Priklausomybių ma­žinimo programos įgyvendinimas būtų aktualus Ukmergės rajone“. Pavesta Visuomenės sveikatos biurui, Sveikatos ir socialinės paramos komitetui, savivaldybės gydytojui kartu su iniciatyvos autoriumi parengti Priklausomybių mažinimo programos projektą ir teikti finansa­vimui iš Savivaldybės visuomenės sveikatos specialiosios programos lėšų.

Tarybos nariai protokoliniam sprendimui pritarė.

www.ukzinios.lt  

]]> http://www.kalesnikas.eu/2012/spaudoje/priklausomybiu-mazinimo-programa-nesulauke-pritarimo/feed/ 0 http://www.kalesnikas.eu/2012/naujienos/jaunimo-nedarbas-ukmergeje-katastrofos-nera-bet-problema-opi/ http://www.kalesnikas.eu/2012/naujienos/jaunimo-nedarbas-ukmergeje-katastrofos-nera-bet-problema-opi/#comments Tue, 07 Feb 2012 08:37:26 +0000 Andrius Kalesnikas http://www.kalesnikas.eu/?p=1006 Dar prieš kylant ažiotažui Europoje ir Lietuvoje dėl jaunimo nedarbo pasiteiravau Darbo biržos Ukmergės skyriaus kokia situacija yra Ukmergės rajone su jaunimo nedarbu. Pagal pateiktus skaičius akivaizdu, kad lyginant su šalies mastu, Ukmergėje katastrofos nėra, tačiau problema opi ir skaudi.  Rajone yra registruoto jaunimo pakankamai nedaug, tačiau tam daugiausia įtakos turi milžiniška jaunų rajono gyventojų emigracija tiek į didesnius šalies miestus, tiek į užsienį. Pažymėtina, kad didžioji dalis yra nekvalifikuotas jaunimas.

  Žemiau pateikiami Lietuvos Darbo biržos duomenys  jaunų iki 25m. bedarbių procentą nuo darbingo amžiaus jaunimo Ukmergės rajone :

2007-12-31 – 144 bedarbiai – 2,2 proc.

2008-12-31 – 264 bedarbiai  - 3,97 proc.

2009-12-31 – 487 bedarbiai –  7,33 proc.

2010-12-31 – 630 bedarbių  -  10,5 proc.

2011-12-31 – 478 bedarbiai –  8,00 proc.

Mano nuomone, realiausia ir greičiausia jaunimo nedarbo mažinimo priemonė – pensijinio amžiaus asmenims draudimas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 000 dirbančių pensijinio amžiaus asmenų.

Ketvirtadienį vyko eilinis rajono Savivaldybės tarybos posėdis. Jame apsvarstyta 17 klausimų. Posėdyje dalyvauti užsiregistravo 22 Tarybos nariai, socialdemokratui Arūnui Dudėnui atvykti sutrukdė šaltis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Juozas Galiauskas ir Birutė Žilėnienė nedalyvavo dėl ligos. Įpusėjus posėdžiui, salę apleido liberalcentristas Juozas Armanavičius.

Posėdžio metu ne kartą valdantieji ir opozicija kryžiavo ietis. Labiausiai politikų nuomonės išsiskyrė tvirtinant rajono savivaldybės administracijos struktūrą. Nors meras pastebėjo, „jog mušamės ten, kur nereikia“, visiems susitarti ir prieiti prie bendros nuomonės nepavyko…

Sodai ir sodininkai – visų užmiršti

Kaip jau įprasta, Savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo piliečių tribūna. „Pušelės“ sodininkų bendrijos pirmininkė Tivana Baranovienė politikų prašė atkreipti dėmesį į soduose gyvenančius žmones ir padėti spręsti jiems kylančias problemas. Ji sakė, kad sodininkų bendrijoje „Pušelė“ nuolat gyvena 38 šeimos, dar 14 įsikurs netrukus, nes statosi gyvenamuosius namus.

„Iš miesto į sodus žmonės keliasi ne iš gero gyvenimo, o bėgdami nuo mokesčių. Bet čia gyvenantys žmonės tampa visų užmiršti, sodų teritorija niekas, išskyrus juos pačius, nesirūpina. Čia netvarkomi, nevalomi keliai, netgi valstybės parama, kuri skiriama pakeisti asbestinius stogus, sodininkams neskiriama…“ – konstatavo T. Baranovienė.

Kalbėtoja teigė, jog ji buvusi vienintelė iš devyniolikos sodininkų bendrijų pirmininkų, kuri pasisakė už visuotinės rinkliavos įvedimą sodininkams. Jos manymu, tai pasiteisino, nes dabar aplinka nepalyginamai tapo švaresnė. Bet iškilo kitų problemų. Tarkim, žiemą patys sodininkai turi valyti konteinerių stovėjimo aikšteles, net kelius, kad galėtų privažiuoti atliekas gabenanti automašina.

Pasak pirmininkės, į „Pušelę“ nuo Ąžuolų gatvės veda vietinės reikšmės asfaltuotas kelias, kuriuo naudojasi ne tik sodininkai. Čia nuolat pilna įvairių automašinų, nors galima važiuoti riboto svorio – tik 3,5 tonos – transporto priemonėms.

„O kiek sveria šiukšliavežė? Nuolat važiuodama šiukšlių mašina asfalte išpjovė provėžas, pusantro kilometro keliuko atkarpą dabar būtina remontuoti ir atnaujinti. Bet kas tai darys?“ – klausė bendrijos pirmininkė ir prašė paramos keliukui sutvarkyti.

Piliečių tribūnoje pasisakiusi T. Baranovienė ragino politikus, kad jie sodininkus prisimintų ne vien prieš rinkimus, kuomet visos skelbimų lentos yra nukabinėjamos agitacine medžiaga. Ji prašė bendrijoms numatyti lėšų rajono biudžete, įtraukti bendrijas į rajono strateginį planą, kad sodininkai, kaip ir kiti rajono gyventojai, galėtų pretenduoti į paramą įrengiant vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, kad šiose teritorijose būtų valomi, prižiūrimi, atnaujinami keliai.

2025 metais neliks nė vienos mokyklos?

Piliečių tribūnoje taip pat pasisakė Balelių bendruomenės pirmininkas Romas Pivoras. Jis kalbėjo Ukmergės krašto kaimo bendruomenių sąjungos vardu: „Šiandien posėdyje bus svarstomas klausimas dėl rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo.

Atrodytų – viskas įstatymiškai tvarkinga. Nėra vaikų, tad uždarome mokyklas. Bet reikėtų patikslinti, kad uždarome kaimo mokyklas, o kaimo vaikus vežame į miestą…“

R. Pivoras pateikė duomenis apie moksleivių skaičių rajone. Kaip jis teigė, 2005-2006 mokslo metais rajono mokyklas lankė 6 975 vaikai, 2011-2012 mokslo metais – 4 826. Per šešerius metus moksleivių skaičius sumažėjo 2 149, per vienerius metus – vidutiniškai 358. Kalbėtojo teigimu, jeigu ir toliau tokiais tempais mažės moksleivių, nesunku paskaičiuoti, jog po trylikos metų, 2025-iais rajone bus uždaryta paskutinė mokykla. Kad taip nenutiktų, R. Pivoras kvietė sutelkti politines ir intelektualias jėgas bendrai diskusijai ir iš savanorių sukurti rajono atgimimo strategijos kūrimo grupę. Taip pat ragino rajono vadovus, Tarybos narius baigti ginčus ir rietenas, burti visuomenę žmonių išlikimo rajone problemai spręsti. Į šį darbą turėtų būti įtraukti ir ukmergiškių rinkti bei iš rajono kilę Seimo nariai, kad iškeltos idėjos taptų kuriamų įstatymų nuostatomis. Baigdamas savo pasisakymą R. Pivoras pabrėžė, jog visa tai iš rajono biudžeto nepareikalautų nė lito.

Iškeltos problemos sprendžiamos

Rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja Zina Kurmelienė pateikė informaciją apie Savivaldybės ūkio komiteto posėdį. Jame nagrinėti sausio 12 d. Savivaldybės tarybos posėdyje piliečių tribūnos metu iškelti klausimai dėl Gėlių gatvės rekonstrukcijos ir laisvos žemės panaudojimo bei dėl Anykščių g. 5 namo kiemo apšvietimo, dėl gatvės ir šaligatvių remonto.

Savivaldybės ūkio komiteto posėdyje nuspręsta siūlyti Savivaldybės tarybai 2012 metų savivaldybės biudžete numatyti lėšų Gėlių g. rekonstrukcijos projektui parengti; pavesti Ukmergės miesto seniūnui atlikti šios gatvės gyventojų apklausą dėl eismo organizavimo ir dar šį mėnesį pateikti pasiūlymus svarstyti Saugaus eismo komisijai; įpareigoti miesto seniūną organizuoti Gėlių gatvės pagreideriavimo ir pažvyravimo darbus; įpareigoti savivaldybės administraciją kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl galimai savavališkos statybos namo Kauno g. 72 sklype; pavesti savivaldybės administracijai kreiptis į Ukmergės žemėtvarkos skyrių dėl Kauno g. 72 ir 74 namų žemės sklypų ribų ir naudojimo teisėtumo.

Taip pat komiteto nariai nusprendė siūlyti Savivaldybės tarybai 2012 metų savivaldybės biudžete numatyti lėšų Anykščių gatvės kvartalo apšvietimo sistemos remontui. Buvo pažymėta, jei gyventojai sutiktų prisidėti lėšomis, svarstyti privažiavimo prie namo Anykščių g. 5 ir šaligatvio sutvarkymo klausimą.

Ne pinigai svarbiausia…

Daugiausia diskusijų sukėlė ir ilgiausiai posėdyje buvo svarstomas sprendimo „Dėl savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ projektas. Šį klausimą pristatė 2011 m. rugpjūčio 17 dienos mero potvarkiu sudarytos darbo grupės pirmininkas, savivaldybės mero pavaduotojas Regimantas Baravykas. Kartu su juo grupėje dirbo Tarybos nariai valstietė liaudininkė Elena Mirinavičienė bei socialdemokratas Kazys Grybauskas, taip pat rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys, direktoriaus pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė ir rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito　skyriaus vedėjas Artūras　Lakačauskas.

Kaip teigė pranešėjas, rajono savivaldybės administracijos struktūros reformos būtinybę pabrėžė ir savivaldybės meras, ir Tarybos nariai, ir patys savivaldybės darbuotojai. Pasak R. Baravyko, savivaldybės administracijos struktūra nebuvo peržiūrėta nuo 2004 metų. Per šį laikotarpį įvyko įvairiausių pasikeitimų, kurie taip pat skatino reformą.

Vicemeras pabrėžė, jog svarbiausias pertvarkos tikslas – savivaldybės administracijos skyrių veiklos optimizavimas, skyrių ir darbuotojų krūvio išlyginimas: „Ekonominiai reikalavimai šiuo atveju nebuvo keliami, ne tai buvo pagrindinis darbo grupės tikslas“.

Posėdžio dalyvius pranešėjas informavo apie darbo grupės atliktus darbus. Kad būtų galima susidaryti kuo tikslesnį vaizdą, visi savivaldybės administracijos darbuotojai mėnesį buvo įpareigoti pateikti kiekvienos dienos nuotrauką – jie minučių tikslumu fiksavo visus savo atliekamus darbus. Darbo grupė surinktą medžiagą analizavo, taip pat susitiko su visų skyrių vadovais. Buvo surengtos išvykos į Utenos ir Ignalinos savivaldybes, kur domėtasi valdymo struktūra. Taip pat grupės nariai nemažai bendravo telefonu, elektroniniu paštu su kitų savivaldybių atstovais, nagrinėjo kitų rajonų savivaldybių administracijų struktūrą.

Nejudins tik trijų skyrių

„Iki šiol rajono savivaldybės administracijoje buvo 15 skyrių, 2 tarnybos ir 4 skyriams nepriskirti specialistai. Iš viso struktūroje buvo patvirtinta 196,5 etato. Po reformos yra numatyta 16 skyrių ir 194,5 etato“, – konstatavo darbo grupės vadovas.

R. Baravykas informavo, kad steigiamas naujas skyrius – Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos. Jis perimtų dalį buvusio Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus funkcijų, taip pat jame atsirastų naujas kraštovaizdžio architekto etatas bei būtų prijungiami skyriams nepriklausę savivaldybės specialistai – specialistas civilinei saugai ir specialistas darbų saugai bei priešgaisrinei apsaugai. Šiems specialistams numatyta pavesti iki šiol nevykdytas savivaldybės funkcijas fiksuojant ir nagrinėjant administracinės teisės pažeidimus.

Pranešėjas pabrėžė, jog Socialinės paramos skyriuje dėl padidėjusio darbo krūvio ir naujų funkcijų priskyrimo vietoj 12 yra numatyta 16 etatų.

„Siūlome stiprinti Investicijų ir užsienio ryšių skyrių. Jis turėtų būti reformuojamas papildant statybos inžinieriaus etatu. Užsienio ryšiai turėtų būti pavesti kitam skyriui.

Sprendimo projekte nurodoma, kad vietoj Buhalterinės apskaitos skyriaus bus steigiamas Turto ir buhalterinės apskaitos skyrius, Kultūros skyrius pertvarkomas į Kultūros ir viešųjų ryšių, iš specialistų informatikai suformuotas Informacinių technologijų skyrius, Bendrasis skyrius jungiamas su Savivaldybės archyvu, prie Vaiko teisių apsaugos skyriaus prijungiamas jaunimo reikalų koordinatoriaus etatas. Žemės ūkio ir melioracijos skyrių numatyta jungti su Savivaldybės ūkio ir steigti naują – Žemės ūkio ir infrastruktūros skyrių. Taip pat darbo grupė pasiūlė jungti Juridinį skyrių su Civilinės metrikacijos skyriumi, naująjį pavadinant Teisės ir civilinės metrikacijos skyriumi, o Mokesčių skyrių pertvarkyti į Mokesčių ir ekonominės analizės skyrių.

„Neliečiami tik trys skyriai – neseniai įsteigtas Viešųjų pirkimų, Finansų bei Švietimo ir sporto, kuris prieš kelerius metus jau buvo pertvarkytas. Tačiau tai nereiškia, kad šių trijų skyrių permainos nepasieks ateityje…“ – pabrėžė R. Baravykas.

Pranešėjas akcentavo, kad Savivaldybės tarybai teikia tvirtinti tik savivaldybės administracijos struktūrą ir etatus, tuo tarpu skyriams ir jų darbuotojams priskirtos funkcijos bus pristatytos kitame posėdyje.

Opozicijai – daug neaiškumų

Svarstant šį sprendimo projektą pranešėją klausimais apipylė opozicijai priklausantys Tarybos nariai. K. Grybauskas pastebėjo, jog Tarybos nariams nėra pateikta informacijos apie skyrių vedėjų pavaduotojus, kuriuose skyriuose ir kiek jų bus. Socialdemokratas siūlė paruošti skyrių nuostatus ir tik tuomet tvirtinti struktūrą. Taip pat jis abejojo, ar šiuo metu, kai pradedama reorganizacija, tikslinga buvo skelbti konkursus ir priimti žmones.

Darbo partijos atstovas Rolandas Janickas, pratęsdamas kolegos mintį, taip pat siūlė pristatyti skyriams priskirtas funkcijas. R. Baravykas opozicijos atstovams atsakė, jog Tarybai tvirtinti teikiama tai, kas numatyta Savivaldybės tarybos veiklos reglamente – struktūra ir etatų sąrašas. Tuo tarpu skyrių funkcijos – tolimesnis etapas.

Konservatorius Andrius Kalesnikas replikavo, jog reglamente yra numatyta Tarybos nariams pateikti visą papildomą medžiagą: „Bet mes jos neturime. Mums neaišku dėl etatų, skyrių vedėjų pavaduotojų, kitų dalykų“.

Socialdemokratė Klavdija Stepanova teiravosi, kiek kainuos reorganizacija. Taip pat ji prašė atsakyti, kodėl iš darbu apkrauto Socialinės paramos skyriaus specialistas buvo perkeltas į kitą – Mokesčių skyrių. R. Baravykas paaiškino, jog papildomas darbuotojas buvo reikalinga ir Mokesčių skyriui. Taip pat vicemeras patikino, jog savivaldybės struktūros peržiūrėjimas neturėtų kainuoti.

Vydas Paknys teigė pritariąs darbo grupės pateiktiems pasiūlymams, tačiau jam abejonių sukėlė tai, ar steigiamas Žemės ūkio ir infrastruktūros skyrius bus pajėgus rūpintis labai aktualiais šilumos tiekimo, vandentiekio, kelių, keleivių pervežimo klausimais. Taip pat jis siūlė darbo grupei padirbėti ir pasiūlymus teikti kitame Tarybos posėdyje.

„Pritariu tiems, kurie sako, kad čia negalima skubėti. Savivaldybės administracija – įrankis, kad mes galėtume realizuoti geras idėjas. Pateiksiu tokį palyginimą. Nueiname į parduotuvę ir įsigyjame įrankį su daugybe mygtukų, bet nežinome, ką kuris mygtukas reiškia. Taip yra ir šiuo atveju – mes nežinome, kokios funkcijos bus priskirtos, kokie etatai bus skyriuose…“ – tvirtino R. Janickas, pridūręs, jog tokia nežinia neigiamai veikia ir skyrių darbuotojus, kurie nežino savo ateities. Taip pat jis siūlė tinkamai sudėlioti teisinius reorganizacijos dalykus, kad „ateityje nereikėtų lakstyti po teismus“.

Diskusija tarp Tarybos narių ypač įsiplieskė, kai R. Baravykas pareiškė, jog Tarybos nariai visą informaciją, kuri šiuo metu jiems reikalinga, turi.

„Noriu paklausti tiesiai – ar Tarybos narių teisės yra lygios? Nuo kada Tarybos narys sprendžia, kokia informacija mums reikalinga…“ – piktinosi socialdemokratas Arūnas Jasaitis. Jam antrindamas A. Kalesnikas siūlė palaukti, kol bus pateikta visa informacija, ir tik tada balsuoti dėl sprendimo projekto.

Tarybos narius pabandė nuraminti meras A. Kopūstas, pastebėjęs, jog „mušamės ten, kur nereikia“. Taip pat pranešėjui R. Baravykui pagelbėjo Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis, Tarybos narius informavęs, jog „Taryba tvirtina struktūrą ir etatų skaičių, o už skyrių funkcijas yra atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.

Posėdyje neiškentė ir į politikų diskusiją įsijungė savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys: „Atrodo, kad pozicija žino, o opozicija – ne. Šiandien reikia tvirtinti struktūrą“.

Po beveik dvi valandas trukusių diskusijų posėdžiui pirmininkavęs meras A. Kopūstas pateikė balsavimui V. Paknio ir A. Kalesniko siūlymą atidėti struktūros tvirtinimą. Šiam siūlymui nepritarta. Tuomet Tarybos nariai balsavo už pateiktą sprendimo projektą. Už buvo 10 politikų, po 3 susilaikė, nebalsavo ir buvo prieš. Meras paskelbė, jog sprendimo projektas priimtas, o R. Baravykas padėkojo kolegoms „už sąmoningumą ir kad atsisakė būti tribūnais tų, kurie nenori pakeitimų, kuriems gerai tai, kaip buvo…“. Rajono vadovų inicijuota savivaldybės administracijos pertvarka bus pradėta.

Bus skelbiami konkursai

Posėdžio metu A. Kalesnikas klausė, kada į Tarybos posėdžio darbotvarkę bus įtraukti klausimai tvirtinti naujus Vaikų globos namų bei Verslo, turizmo ir informacijos centro direktorius. Tarybos nariui pažadėta atsakyti baigiantis posėdžiui. Rajono savivaldybės administracijos direktorius J. Varžgalys informavo, jog kovo mėnesį numatyta skelbti konkursus laisvoms dviejų įstaigų vadovų pareigoms užimti.

Dainiaus VYTO nuotraukos

www.gzeme.lt

Reaguodamas į pateiktą informaciją nedelsiant kreipiausi  į Ukmergės rajono savivaldybės merą ir Ukmergės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą kad atsakytų ar Dalia Glodenienė atitinka PPT vadovui keliamus reikalavimus ir kokių veiksmų bus imtasi, kad būtų laikomasi LR teisės aktų.

 Išsiųstas raštas:

2012-01-26 del pedagogines tarnybos atikties –

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Telšių, Marijampolės, Raseinių ir Elektrėnų autobusų parkams iš viso bus nupirkta apie šimtą mažai taršių autobusų. Dešimt iš šių autobusų turi būti hibridiniai, o kiti turi naudotis suspaustomis gamtinėmis dujomis. Savivaldybėms prie projekto reikės prisidėti įrengiant suspaustų gamtinių dujų kolonėles autobusų parkų teritorijose.

Centrinė projektų valdymo agentūra jau yra paskelbusi tarptautinį viešąjį pirkimą mažai taršių autobusų tiekėjui. Pasiūlymai turi būti pateikti iki vasario 10 dienos. Juos įvertinus, ir bus atrinktas tiekėjas.

Iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų šiemet taip pat bus perkami biokuro katilai šalies katilinėms (tam bus skirta 59 mln. Lt) ir renovuojamos švietimo įstaigos (48 mln. Lt). Jau baigėsi Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo paskelbto kvietimo teikti paraiškas biokuro katilams įsigyti ir švietimo įstaigoms renovuoti, terminas, ir dabar vyksta gautų paraiškų vertinimas. Jas atrinkus, pareiškėjams bus paskirstytos lėšos.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją  

Konkursui organizuoti ir vykdyti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Varžgalio įsakymu buvo sudaryta jo vadovaujama komisija. Jos nariai – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė, Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė, Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis, Bendrojo skyriaus vedėja Zina Kurmelienė bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Grabauskienė. Beje, pastaroji komisijos narė konkurse nedalyvavo, nes turi nedarbingumo lapelį.

Konkurso metu pretendentė turėjo atsakyti į testo klausimus, buvo patikrintos ir įvertintos jos anglų kalbos žinios bei vyko pokalbis. D. Gladkauskienė surinko reikiamą balų skaičių ir komisija ją paskelbė laimėtoja.

Praėjus trims darbo dienoms po konkurso ji bus priimta Mokesčių skyriaus vedėjos pareigoms.

D. Gladkauskienė Kauno technologijos universitete yra baigusi ekonomikos bakalauro studijas. Nuo 2004 metų ji dirbo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiąja specialiste. Šių metų pradžioje, kai buvo paskelbtas konkursas Mokesčių skyriaus vedėjo pareigoms užimti, D. Gladkauskienė perkelta į Mokesčių skyrių pakaitine valstybės tarnautoja.

Mokesčių skyrius rajono savivaldybėje įkurtas 2003 metais. Iki šiol jam vadovavo Aleksandras Gražys.

Rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbus informaciją apie konkursą laisvai karjeros valstybės tarnautojo – Mokesčių skyriaus vedėjo pareigybei, rajono Tarybos narys Andrius Kalesnikas paskelbė pranešimą. Politiko manymu, „pareigybinė instrukcija gana aiškiai surašyta konkrečiam, ne pačiam kvalifikuočiausiam asmeniui. Specialiuose reikalavimuose nurodomas tik vienas specifinis uždavinys – turėti aukštąjį, socialinių mokslų srities ekonomikos krypties išsilavinimą. Ypač absurdiškai skamba reikalavimas mokėti anglų kalbą A1 lygiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimuose nėra reikalavimų turėti darbinės patirties, nors dažniausia priimant į tokias pareigybes darbuotoją būtina turėti bent trejų metų patirtį toje srityje“.

“Gimtoji žemė” 

Žemiau pateikiu įstatymo projekto tekstą:

„15. Mažos vertės viešasis pirkimas (toliau – mažos vertės pirkimas) – supaprastintas pirkimas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 50 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 250 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);

2) perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 100 50 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 250 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Depresija dažnai slepiasi po fizinių simptomų kauke, todėl sergantis žmogus, prieš jam nustatant diagnozę, dažniausiai intensyviai „ieško“ ligų: ligonis kreipiasi pas įvarius specialistus, išleidžia aibę pinigų, nusivilia gydytojais, pyksta, kad yra „blogai“ gydomas, vargsta pats ir vargina kitus. Kalbant apie depresijas būtina atžymėti, kad depresijos būna ir slaptosios, kai depresijos simptomai atrodo neatitinka tipiškos depresijos simptomų, tie simptomai būna „pakeisti“. Slaptąsias depresijas ypač sunku diagnozuoti. Taigi – kas gi ta depresija? Depresija – tai pažeista kūno ir psichikos harmonija. Didžioji depresija pasireiškia emociniais ir fiziniais(kūno)simptomais. Diagnozuojant depresiją svarbu išsiaiškinti pagrindinius depresijos simptomus. Depresija pasireiškia specifiniais simptomais. Diagnozuoti galima ir pateikiant simptomų sąrašą – tai depresijos testas.

Užpildomas testas, įvertinant kiekvieną teiginį „taip“ arba „ne“:

TESTAS

1.Aš jaučiu liūdesį. Mane dažnai slegia liūdesys ar nerimas: „taip“,“ne“.

2.Manęs nedomina ir nedžiugina veikla (užsiėmimas),kurie anksčiau man teikdavo malonumą (darbas, sportas, draugai, seksas):“taip“,“ne“.

3.Pakito apetitas(arba svoris)nors aš nesilaikau specialiosios dietos:“taip“,“ne“.

4.Pakito miegas .Aš miegu per daug (tapau mieguistas) arba mane kankina nemiga. Dažnai nubundu daug anksčiau nei esu įpratęs: “taip“,“ne“.

5.Visą laiką jaučiuosi pavargęs ,man trūksta energijos:“taip“,“ne“.

6.Negaliu susikoncentruoti, pastebėjau ,kad pablogėjo atmintis, tapo sunkiau priimti sprendimus ir planuoti savo veiklą:

7.Tapau vangesnis, lėtesnis, o kartais(arba)be priežasties būnu susijaudines, nerandu sau vietos:“taip“,“ne“.

8. Jaučiuosi nepilnavertis, kamuoja beviltiškumas ,dažnai kaltės jausmas. Vis dažniau pagalvoju apie mirtį, o kartais pamąstau ir apie savižudybę:“taip“,“ne“.

Jei Jūs patyrėte vienu metu 5 ar daugiau iš čia išvardintų 8 simptomų, dėl kurių pakito įprastinė Jūsų veikla, ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei 2 savaites,-būtina kreiptis į gydytoją.

Labai dažnai ligonis bando save nuteikti, kad jam nieko nėra, gydosi patartas pažįstamų, draugų, gydymas neadekvatus, nepilnavertis, nieko nepadeda, būklė blogėja, liga įsisenėja. Daugelis depresija sergančių žmonių turi įvairių fizinių negalavimų, kas trečiam tokių negalavimų atsirado daugiau nei prieš 5 m. iki psichiatrinės simptomatikos atsiradimo. Todėl tikėtina ,kad 5 metus ar dar ilgiau tokie ligoniai buvo gydomi nuo kūno ligų. Depresijai būdinga simptomų gausumas, dviveidiškumas, įvairumas, kintamumas, šios ligos neįmanoma paaiškinti kuria nors organizmo liga. Jei pacientas pateikia daug somatinių, kartais nemotyvuotų skundų, neaiški diagnozė, gydant liga nesikeičia, gilėja, tai didelė tikimybė, kad ligonis serga depresija. Skausmas vargina daugelį sergančių žmonių, skausmo sindromas, kaip ir nerimas būdingas depresijai. Depresijoms atsirasti svarbu ir „tamsusis“, rudens laikas, kai sumažėja šviesos, trumpėja diena. Smegenyse sumažėja serotonino (kuris mažina nerimą, irzlumą, skausmą, impulsyvumą, agresiją, reguliuoja apetitą, gerina lytinę funkciją. Sumažėją ir norą adrenalino, kuris skatina būdravimą, motyvaciją. Ligoniai gydomi kompleksiškai – skiriami trankviliantai, naujos kartos antidepresantai, šviesos terapija, muzikos terapija ir kiti metodai.

Gaila, bet dar daug atvejų, kai ligoniai patys bando kovoti su savimi, nesikreipia pas gydytojus. Depresijų gydymu daugiausia „užsiima“ psichiatrai, tačiau žmonės kreiptis pas psichiatrus dar vengia, tuo pačiu netenka kvalifikuoto gydymo. Jei žmogus įtaria, kad jam ar jo pažįstamiems gali būti depresija, rekomenduotina, kaip galima anksčiau pradėti gydymą. Sergant sunkia depresija ligoniams rekomenduojamas gydymas psichiatriniame stacionare, dienos centruose, psichiatriniuose centruose, pas šeimos gydytojus.

Pabrėžiu, kad viena pagrindinių LR Vietos savivaldos įstatyme nurodytų savarankiškų savivaldybės funkcijų yra socialinių paslaugų planavimas ir teikimas. Remiantis gerąja kitų rajono savivaldybių Tarybų patirtimi siūloma patvirtinti Priklausomybių mažinimo programą, kuri skirta mažinti alkoholizmą socialinės rizikos srityse: socialinėse šeimose ir vairuojančius motorizuotas transporto priemones.

Vykdant šią programą bendruomenė gaus daugiau informacijos apie alkoholio žalą ir galimas gydymo nuo alkoholio priemones ir būdus. Sumažės nesakingai vartojančių alkoholį ir tuo pačiu pagerės gyvenimo sąlygos šeimose. Sumažės apsvaigusių vairuojančių asmenų, kas užtikrins saugesnį eismo saugumą bei mažesnį autoavarijose žūvančių asmenų skaičių

Pasiteisinus programai ateityje būtų galimybė praplėsti programą skatinant alkoholizmo vartojimo mažinimą kompensuojant dalį būtinų gydymuisi išlaidų.

Sprendimo projektas:

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas: Dėl priklausomybiu mazinimo programos –

Dar penktadienį ryte V.Gergijevas viešai paskelbė, kad nežinojo, kuo ši diena lietuviams ypatinga, todėl galvojo, kad yra kviečiamas rusų senųjų Naujų metų proga. Pagal tai buvo sudaryta ir programa, paremta linksmais kūriniais ir pabaigoje turėjusia nuskambėti „Užstalės daina“ (Pakelkim taurę linksmybių). Vis dėlto maestro pažadėjo, jog programa, atsižvelgiant į gedulo dieną Lietuvoje, bus pakeista. Taigi galėjo susidaryti įspūdis, kad šioje vietoje V. Gergijevas dėl tokios koncepcijos koncerto Sausio 13-ąją buvo niekuo dėtas, o visa atsakomybė tenka organizatoriams, t.y. V. Romanovo fondui.

Į taikų protestą iš viso susirinko apie 100 žmonių, kurių nuomone, atvirai Rusijos imperialistines ambicijas palaikantis ir prieštaringai vertinamas V. Gergijevas neturėtų tokią dieną, kuri aplaistyta beginklių lietuvių krauju, koncertuoti Lietuvoje.

Akcijos dalyviai ant pėsčiųjų tiltų, vedančių į „Žalgirio areną“, uždegė žvakutes, o į koncertą einantiems žmonėms buvo dalijamas 1991 metais sausio 14-ąją išleistas laikraštis „Laisvas žodis“. Jo buvo išdalinta daugiau nei 1 tūkst. vienetų. Akcijos dalyviai vilkėjo marškinėlius „Aš palaikau Gruziją!“, kurie reiškė solidarumą su Gruzija ir poziciją dėl Rusijos-Gruzijos karo.

V. Gergijevas, pats būdamas osetinas, šiame kare palaikė Rusijos pusę.

Nors buvo žadėta, kad programa bus pakeista, bet  „Užstalės daina“ vis tik nuskambėjo ir rusų dirigento V. Gergijevo orkestras pakėlė „linksmybių taurę“ už Sausio 13-osios aukas.

Parengta pagal Rimos Aukštuolytės informaciją