Išvažiuojamasis rajono tarybos posėdis

Kur keliauja konteineriuose paliktos ukmergiškių buitinės atliekos? Kodėl miesto konteinerinėse atliekų surinkimo aikštelėse vis dar paliekami nereikalingi baldai, nebenaudojama buitinė technika ir kitos stambiosios atliekos? Į šiuos ir dar daug daugybę kitų, su atliekų surinkimu susijusių klausimų, praėjusį penktadienį atsakymų ieškojo Ukmergės rajono tarybos nariai išvažiuojamojo posėdžio metu.

Visą dieną užtrukusio posėdžio metu aplankytos kelios (iš 60-ies) daugiausiai problemų keliančios konteinerinės atliekų surinkimo aikštelės Pramonės ir Užupio mikrorajonuose, taip pat užsukta į bendrovės „Ekonovus“ Ukmergės padalinį (antrinių žaliavų rūšiavimo bazę), esančią Deltuvos g. 39B (39H), didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Gerseniškių g. 5), apžiūrėta ir atliekų perkrovimo bei dumblo kompostavimo aikštelės Sargelių kaime.

Vėliau išvažiuojamasis posėdis „persikėlė“ į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną Kazokiškių kaime Elektrėnų rajone. Į šį jau dešimtmetį veikiantį ir beveik 30 hektarų teritoriją užimantį sąvartyną suvežamos 8 Vilniaus apskrities savivaldybių atliekos. Per dieną čia jų atgabenama vidutiniškai po 700 tonų, o šiuo metu čia jau yra sukaupta per 2 milijonus tonų atliekų. Didžiausias kiekis šiukšlių pristatomas iš Vilniaus miesto, antras pagal atliekų surinkimo kiekį yra Vilniaus rajonas, o trečias – Ukmergės.

Pasivaikščioję po vieną iš didžiausių šalies sąvartynų, ukmergiškiai pasuko link sostinės, kur aplankė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviams apie sudėtingą ir netrumpą atliekų kelią nuo konteinerio iki sąvartyno pasakojo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus, bendrovės „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas, bendrovės „Ekonovus“ Lietuvos Rytų regiono vadovas Elmaras Milonavičius ir Panevėžio-Ukmergės padalinio vadovas Alvydas Želnys, bendrovės „VAATC“ direktorius Tomas Vaitkevičius ir Gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis.

www.ukmerge.lt

Kūno kultūros ir sporto rėmimo programa – „ne šventa karvė“

Vasario 23 d. vyko rajono Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 24 nariai. Nebuvo atostogaujančio ir išvykusio „valstiečio“ Algirdo Kopūsto. Svarstytas 21 klausimas, išklausytos dvi informacijos.

Diskusijos įsižiebė svarstant sprendimo projektą „Dėl Ukmergės rajono kūno kultūros ir sporto rėmimo 2017–2019 metų programos patvirtinimo“. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad rajono mero potvarkiu sudaryta darbo grupė krepšinio vystymo galimybėms Ukmergėje išanalizuoti kaip pagrindines prielaidas krepšinio sporto šakos plėtrai įvardijo sportininkų ir trenerių motyvavimo tvarkos parengimą, sporto bazių atnaujinimą ir naujų statybą, reprezentacinių rajono krepšinio komandų rėmimą. „Ukmergės rajono kūno kultūros ir sporto tarybos 2016-10-11 posėdžio, kuriame dalyvavo ir rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto bei Darbo grupės krepšinio vystymo galimybėms Ukmergėje išanalizuoti nariai, nutarimu pritarė darbo grupės siūlymams parengti teisės aktą, kuriame būtų aptartas sporto klubų finansavimas, trenerių skatinimas. 2017-01-12 rajono Kūno kultūros ir sporto tarybos posėdyje buvo pritarta Ukmergės rajono kūno kultūros ir sporto rėmimo 2017–2019 metų programai, kurioje būtų numatytas finansavimas sporto klubų rėmimui, trenerių ir sporto mokytojų skatinimui, tradicinių renginių organizavimui. Nutarta, kad 2017 metais sveikatingumo ir sporto renginių organizavimui būtų skirta 7 tūkst. Eur, rajono reprezentavimui sporto renginiuose – 18 tūkst. Eur, moterų krepšinio komandai „Vilkmergė“ – 15 tūkst. Eur, vyrų krepšinio komandai „Olimpas“ – 8 tūkst. Eur, trenerių, sporto mokytojų skatinimui – 2 tūkst. Eur, antrų klasių mokinių mokymui plaukti – 2 tūkst. Eur“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Svarstant sprendimo projektą Laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Andrius Kalesnikas teigė, kad ši programa turėtų paliesti visus – nuo darželinukų iki senjorų, neįgalių sportininkų, tačiau apie tai programoje neužsimenama. Jis siūlė patvirtinti programą ne trejiems, bet tik šiems metams, taip pat išbraukti arba patobulinti kai kuriuos priemonių plano punktus. A. Kalesnikui užkliuvo ir frazė „Užtikrinti Ukmergės rajono reprezentavimą Lietuvos krepšinio federacijos organizuojamose pagrindinėse varžybose“, nes, anot Tarybos nario, Regionų krepšinio lygos ir Moterų krepšinio lygos varžybas organizuoja ne federacija, bet asociacijos. Su tuo nenorėjo sutikti kai kurie Tarybos nariai, tad „teisybės“ pradėta ieškoti internete…

Meras R. Janickas siūlė balsuoti už pateiktą projektą ir per metus tobulinti ir plėsti programą, į ją įtraukiant daugiau sporto šakų, sporto sričių, siektinų rezultatų rodiklių, nes jau yra suplanuotos ir turi būti vykdomos numatytos priemonės.

Jam pritarė A. Lyška, pastebėdamas, kad „programa – ne šventa karvė, ją galima keisti“, taip pat kai kurie kiti Tarybos nariai.

Pateiktam projektui pritarta, tačiau padaryta išlyga – programa patvirtinta tik 2017 metams.

Gimtoji žemė

Į antrą Konstitucijos egzamino turą pateko tik vienas dalyvis

ntradienį Lietuvoje vyko Konstitucijos egzaminas, kuris rengiamas jau devintą kartą. Ukmergės rajono savivaldybėje pasitikrinti, kaip išmano Pagrindinį šalies įstatymą, panoro devyni dalyviai. Dauguma jų testą sprendė nebe pirmus metus. Šįkart geriausiai sekėsi rajono Savivaldybės tarybos nariui Andriui Kalesnikui. Devintą kartą egzamine dalyvaujantis politikas teisingai atsakė į 27 klausimus ir vienintelis rajone pateko į antrą konkurso turą, vyksiantį po dviejų savaičių.

Šiemet Konstitucijos egzamino dalyviai varžėsi keturiose grupėse: pilnamečių piliečių, teisę studijuojančių ir teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų bei moksleivių (keturiose atskirose grupėse). Ukmergės rajono savivaldybėje testą sprendė aštuoni pilnamečiai piliečiai ir vienas teisės studentas.

Konstitucijos egzaminui vykdyti rajono savivaldybėje mero potvarkiu buvo sudaryta komisija, vadovaujama mero pavaduotojos Klavdijos Stepanovos.

12 valandą prasidėjęs žinių patikrinimas truko 45 minutes. Visi egzamino dalyviai turėjo atsakyti į 30 uždarų klausimų. Norint patekti į antrąjį etapą, buvo būtina teisingai atsakyti bent į 25 klausimus.

Pirmas salę paliko A. Kalesnikas. Konstitucijos egzamino rekordininkas kelis kartus buvo patekęs į šio konkurso finalą. 2009 metais ukmergiškis Savivaldybės tarybos narys tarp gyventojų šalyje užėmė trečią vietą, 2013 metais jis pripažintas geriausiai Konstitucijos egzamino užduotis atlikusiu šalies piliečiu.

Klaudijus Kornelijus Širvelis egzamino testą, skirtą teisinį išsilavinimą turintiems ar jo siekiantiems, sprendė septintus metus iš eilės. 2009 metais jis Konstitucijos egzamino finale pelnė trečią vietą. Kai pirmą kartą dalyvavo egzamine, ukmergiškis buvo Utenos kolegijos studentas. Ją baigęs, įstojo į Mykolo Romerio universitetą ir jį baigė. Dabar K. K. Širvelis Vilniaus universitete studijuoja teisės magistrantūroje.

Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojas Stasys Vasilius Konstitucijos egzamine dalyvavo penktą kartą. Agronomo specialybę turintis vyras domisi Lietuvos ir pasaulio politika, siekia įgyti kuo daugiau teisinių žinių. Ruošdamasis egzaminui jasiuliškietis turėjo progos dar kartą perskaityti ir įsigilinti į Konstituciją.

UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriui Giedriui Pociui šis Konstitucijos egzaminas buvo ketvirtas, rajono savivaldybės Sekretoriato vedėjai Monikai Kazlauskaitei – antras.

Įmonei vadovaujantis Valerijus Fomenko „Gimtajai žemei“ sakė, kad ankstesniais metais šiame egzamine nedalyvavo. Šiemet spręsti testo atėjo norėdamas palaikyti savo podukrą Ūlą. Jis pasidžiaugė, kad Dukstynos pagrindinėje mokykloje besimokanti mergaitė, vienintelė iš ketvirtokų, taip pat dalyvavo Konstitucijos egzamine – šiai progai skirtame piešinių konkurse „Mano Lietuvai – 25 metai“.

Sveikindama Konstitucijos eg-zamino dalyvius vicemerė K. Stepanova juos pavadino pilietiškais ir atsakingais piliečiais. Dėkodama už jų norą kuo geriau žinoti Pagrindinį šalies įstatymą, kiekvienam įteikė po savivaldybės dovanėlę. Taip pat dalyvavusieji egzamine buvo pavaišinti kava bei apdovanoti šį renginį priminsiančiais rašikliais.

Po antrojo etapo, kuris vyks spalio 13 dieną, paaiškės 29 egzamino nugalėtojai. Juos spalio 26 dieną Prezidentūroje vyksiančios apdovanojimų šventės metu pasveikins ir apdovanos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pernai rajone vykusiame pirmame egzamino etape dalyvavo 12 ukmergiškių – miesto ir rajono gyventojų. Į antrą etapą pateko trys dalyviai.

www.gzeme.lt

 

„Meškų“ namo savininkai ryžosi renovacijai

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

 Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

 Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai neefektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

www.gzeme.lt

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai ne-efektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

 

Kad namuose neapsigyventų pelėsis

Neretai girdime sakant, kad pelėsio atsiradimas – nevykusios renovacijos pasekmė. Tačiau specialistai tikina, kad tokia nuomonė visiškai klaidinga. Jų teigimu, pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema. Ir visiškai nesvarbu, ar namas renovuotas, ar ne.

Kenkia ir žmonių sveikatai

Paprastai gyventojai mano, jog pelėsis labiausiai kenkia būstui – darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą. Bet mokslininkų tyrimai rodo, kad įvairūs pelėsiniai grybai arba mikromicetai labiau nei pastatams kenkia žmogaus sveikatai. Augdami jie išskiria nuodingas lakias medžiagas. O kartu su jomis prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę“ ligų.

Pelėsiai dauginasi sporomis, jos sklinda oru. Priklausomai nuo jų dydžio ir formos, jos gali pasilikti ore valandas ar kelias dienas. Maži sporų kiekiai yra nepavojingi. Tačiau jų ilgalaikis poveikis gali sukelti alergines reakcijas ir kitas sveikatos problemas.

Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti – šiluma ir drėgmė, o pelėsio augimą dar labiau skatina nepakankamas oro judėjimas – netinkamas patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka. Jei dar žmonės bute laiko daug augalų ar gyvūnų, tai tik padidina tikimybę pelėsiui atsirasti.

Senas namas pelėsiui patrauklesnis

Dažniausiai pelėsis tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus, spartina gaminių ar būsto apdailos irimą.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis teigia, jog pelėsis dažniau aptinkamas nerenovuotuose, tinkamai neapšiltintuose pastatuose.

„Seni, prieš kelis dešimt-mečius statyti namai neturi tinkamo šiltinimo sluoksnio. Pavyzdžiui, žiemą lauke spaudžia 20 laipsnių šaltis, o buto viduje vyraujanti temperatūra – 20 laipsnių šilumos. Pačiame sienos šiltinimo sluoksnyje, kuris yra labai mažas, temperatūra bus apie minus 10 laipsnių. Prie pat buto sienos jau susidarys nežymiai teigiama temperatūra, kuri ypač palanki kondensatui kauptis, reiškia, ir pelėsiui veistis. Tuo tarpu renovuotų daugiabučių sienos bei stogas yra tinkamai apšiltinti, todėl nebesusidaro sąlygos kauptis kondensatui“, – tikino R. Kalvaitis.

Rajone daugiabučius namus eksploatuojančios UAB „Ukmergės butų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas patikino, kad būstai šiltinti pradedami tuomet, kai atitinkamai paruošiami pelėsio veikiami paviršiai. Todėl jau ruošiant investicinį planą į jį įtraukiami šie darbai.

Pamiršta vėdinti patalpas

Pasak A. Kalesniko, pelėsis gali tapti ir renovuotų namų gyventojų rūpesčiu, jei šie tinkamai nesirūpins savo būstu. Specialistas iš savo praktikos žino, kad dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – nepakankamai vėdinamos patalpos. Tad renovacijos metu privalu būstuose sutvarkyti ventiliaciją – išvalyti angas, pakeisti groteles.

„Jei nėra techninių galimybių sutvarkyti įrengtą ventiliacijos sistemą, įrengiama priverstinė. Taip padaryta renovuojamo Linų gatvės 14 namo trijuose butuose, Vilniaus gatvės 98a name“, – vardijo pašnekovas.

Būsto administravimo skyriaus viršininkas teigė, kad bendraudami su gyventojais visada pabrėžia butų vėdinimo būtinybę: „Pelėsiai patalpose veisiasi dėl per didelės drėgmės. Ji bute atsiranda, nes laistomos gėlės, skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas. Todėl žmonėms patariame bent jau porą kartų per dieną po kelias minutes gerai išvėdinti namus, plačiai atlapojant langus, kad susidarytų skersvėjis. Jei gyventojai to patarimo laikysis, minėtoji problema juos aplenks“.

Elena LIUTKUTĖ

www.gzeme.lt

 

Veiklos ataskaita 2011 – 2015

Praėjo ketveri metai nuo dienos, kai prisiekiau dirbti Ukmergei kartu su kitais 2011 – 2015 m. į Ukmergės rajono savivaldybės Tarybą išrinktais nariais. Būdamas dėkingas už suteiktą pasitikėjimą ir antrąkartą suteiktą mandatą per šiuos ketverius metus galėjau pasinaudoti sukaupta patirtimi ir visą laiką skirti konstruktyviam darbui atlikti.

Nuolat dirbau ir nuoširdžiai stengiausi atstovauti Jums, ginti viešumo ir skaidrumo principus. Visada siekiau, kad politikai ir valdininkai prisiimtų asmeninę atsokomybę už priimtus sprendimus. Apie savo veiklą, įžvaldas ir pastebėjimus stengiausi nuolatos informuoti internetėje svetainėje kalesnikas.eu ir taip pat socialiniuose tinkluose Facebook (htttps://www.facebook.com/a.kalesnikas), Twitter (@kalesnikas).

Ar sulauksime tos dienos, kai politikai prisiims asmeninę – politinę atsakomybę už brangiai kainuojančius sprendimus?

Ne kartą esu kalbėjęs apie tai, kad skaidrūs viešieji pirkimai – skaidrios valstybės pagrindas. Skandalas, kilęs Vidaus reikalų ministerijoje, kai, dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, buvo suimti politinį pasitikėjimą turėję politikai, primena apie viešųjų pirkimų problematiką Lietuvoje.

Žvelgiant į didžiuosius ryklius, dažnai pamirštamos mažosios perkančiosios organizacijos, kurios disponuoja nors ir sąlyginai nedidelėmis sumomis, tačiau sudėjus jas visas į vieną vietą, gaunamos tikrai pakankamai ženklios sumos. Neveltui „Transparency International“ kasmetiniuose tyrimuose konstatuoja, kad savivaldos institucijose korupcijos indeksas išlieka pakankamai aukštas.

Kompetencijų centras leistų efektyvesnę kontrolę

Viešųjų pirkimų tarnyba dažniausiai sulaukia mažųjų perkančiųjų organizacijų paklausimų ar prašymų padėti, vykdant kartais pakankamai sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras. Puikiai suvokiu, kad visos viešųjų pirkimų aktualijos neturėtų būti perkeliamos ugdymo, kultūros įstaigų vadovams. Šiems darbuotojams turi būti keliamas pagrindinis uždavinys – tinkamai vykdyti savo veiklos programą, o ne rūpintis naujausiomis Viešųjų pirkimų įstatymo naujovėmis (Įstatymas yra vienas iš dažniausiai keičiamų teisės aktų visų kadencijų Seime).

Manau, kad savivaldos lygmenyje sutelkus kompetencijų centrus ir dalį pirkimų procedūrų centralizavus, jų efektyvumas bei kontrolė taptų gerokai našesni. Savivaldoje dirbantys teisininkai, inžinieriai ir kitų sričių specialistai pirkimais gyvena kasdien, ir jiems įvykdyti pirkimo procedūras reikia gerokai mažiau laiko.

Šiuo metu likusios vienišos ir sąlyginai nekontroliuojamos nedidelės biudžetinės įstaigos naudojasi įstatymo landa, kai leidžiama supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse įrašyti skirsnį, kad iki 10 000 Lt pirkimui užtenka pasiteirauti vieno tiekėjo ir įvykdyti pirkimą žodžiu, nepasitelkus nei pirkimo specifikacijos, nei kvalifikacinių reikalavimų.

Nors įstatymo leidėjams atrodo, kad 10 000 Lt yra neverta dėmesio suma, tačiau mažoms biudžetinėms įstaigoms atveria kelią gyventi tiesiog susitarimų liūne, kai prekes ir paslaugas galima nusipirkti už tik dviems pusėms patrauklią kainą.

Ar pirkimų planas paviešintas, ar ataskaita paskelbta laiku ir panašios įstatyme numatytos prievolės lieka niekam neįdomios, nes Viešųjų pirkimų tarnyba yra tiesiog per maža, kad galėtų sukontroliuoti tokį kiekį mažųjų perkančiųjų organizacijų.

Kodėl Ukmergės savivaldybėje mažiau nei 9 proc. pirkimų yra skelbiami?

Ukmergės rajono savivaldybės administracija jau ne karta buvo kritikuota dėl vykdomų viešųjų pirkimų.

2010 metais atlikusi tyrimą, Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad Ukmergės rajono savivaldybėje viešieji pirkimai vykdomi pastoviai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Patikrinimo metu konstatuota, jog savivaldybė didžiąją dalį viešųjų pirkimų – 12 iš 19 – vykdė pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą.

2014 metais Ukmergės rajono savivaldybė įvykdė 294 viešuosius pirkimus, iš jų 270 mažos vertės pirkimai.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose Supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse numatyta, kad Žodžiu gali būti bendraujama kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant prekes ir paslaugas ir 30 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant darbus bei kitais atvejais.

Šia Viešųjų pirkimų „skyle“ ypač naudojasi Ukmergės rajono savivaldybė. Net 66 proc. (196 pirkimai) visų pirkimų buvo įvykdyta „žodžiu“. Kai vykdomas supaprastintas pirkimas žodžiu, lieka visiškai neaiškus paslaugos apibūdinimas ar funkciniai reikalavimai, t.y. nėra jokios pirkimo ir prekės ar paslaugos specifikacijos, neaišku kokiu pagrindu pasirinktas tiekėjas ir ar jo kaina tikrai mažiausia. Dažniausia dėl pirkimo dokumentų atsako tik pirkimą vykdęs specialistas (vienas žmogus).

Pagal viešai skelbiamus duomenis, Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2014 metais viso labo 32 pirkimus įvykdė elektroninėmis priemonėmis per Centrinę viešųjų pirkimų sistemą, iš jų tik 24 pirkimai buvo skelbiami (t.y. mažiau nei 9 proc. visų pirkimų).

Daugiau 25 proc. visų Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pirkimų įvykdyta neskelbiamų apklausų būdu. Dokumentų analizė parodė, kad savivaldybė vykdydama neskelbiamus pirkimus statybos montavimo ar remonto darbams dažniausiai apklausia dvi įmones, kurios priklauso tiems patiems savininkams. Tačiau, kai statybos darbų pirkimai yra viešai skelbiami, minėtos įmonės dažniausia lieka toli nuo mažiausią kainą pasiūliusių įmonių.

Savivaldybei 13 510 Lt bauda

Kad ne viskas Ukmergės savivaldybės pirkimuose yra gerai su viešaisiais pirkimais, byloja ir spaudoje neskelbtas 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos nuosprendis, kuriuo buvo panaikintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimas iš pirkimo (Ukmergės rajono Pabaisko pagrindinės mokyklos pastato modernizavimo rangos darbų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas) pašalinti įmonę, kuri pasiūlė mažiausią kainą.

Teismo kolegija įvertinusi perkančiosios organizacijos pažeidimo svarbą, sutarties vertę, skyrė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 13 510 Lt baudą, mokėtiną valstybės naudai, kuri bus sumokėta iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat savivaldybė privalės padengti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ar sulauksime asmeninės politikų atsakomybės?

Nors kadencijos ir keičia vietos savivaldoje esančius politikus, tačiau, kaip jau tapo įprasta, Viešuosius pirkimus Ukmergėje kuruoti atitenka vis tai pačiai politinei jėgai. Ir nors prieš rinkimus daugelis politikų žada skaidresnius viešuosius pirkimus, tačiau realybė rodo visai ką kitą. Pažeidimai ir paslapčių šydas vis labiau jaučiamas savivaldoje. Teliekia patiems užduoti retorinį klausimą: „Ar sulauksime tos dienos, kai politikai prisiims asmeninę – politinę atsakomybę už brangiai kainuojančius sprendimus?“

Į RKL grįžta Ukmergės komanda

Po septynerių metų pertraukos jubiliejiniam Regionų krepšinio lygos sezonui sugrįžta Ukmergės komanda, pavadinimu „Olimpas“. B divizione startuosianti ekipa per tuos metus pasikeitė kardinaliai, tačiau vadovų ryžtas atversti naują Ukmergės krepšinio istorijos lapą, atrodo, bus neką mažesnis nei prieš 7 metus. Tuomet ukmergiškiai RKL duris trinktelėjo iškovoję sidabro medalius.

Ukmergės sporto klubo „Olimpas“ prezidentas Nerijus Vasiliauskas pasakojo, kad po tokios ilgos pertraukos sugrįžtant į RKL grandiozinių tikslų nepuoselėja, kadangi klubui atstovaus daugiausia jauni vietos krepšininkai.

„Bendras komandos vaizdas yra aiškus – pagrindą sudarys Ukmergės jaunimas. Kol kas neturime nei finansinių, nei kitokių galimybių prisikviesti rimtesnių žaidėjų. Labai svarbu, kad pavyko susitarti su ukmergiškiu treneriu Pauliumi Šermukšniu, kuris 5 metus sėmėsi patirties Vilniuje. Pasiūlėme jam prisijungti prie naujai buriamos komandos ir jis mielai sutiko. Taigi, kol kas integruoti trenerį yra mūsų pirmasis žingsnis. Paskui pamažu gal dar kažkas prisijungs“.

Be jaunųjų ukmergiškių, komandai šiemet atstovaus ir keli labiau patyrę žaidėjai. Vienas pagrindinių turėtų būti 26-erių Ridas Pulkauninkas. Pastarasis yra žaidęs Amerikoje ir savo karjeros pradžioje 194 cm ūgio krepšininkui teko rungtyniauti Nacionalinėje krepšinio lygoje.

Vilniaus mėgėjų lygose rungtyniaujantis Laurynas Skapas taip pat padės „Olimpo“ komandai debiutuoti RKL pirmenybėse. Šis 23-ejų metų 198 cm ūgio sunkusis krašto puolėjas sostinėje atstovavo savo kolegijos ekipai. Už buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar LEU) komandą yra rungtyniavęs ir 26-erių 193 cm ūgio Karolis Chadatavičius. Vilniaus mėgėjų lygose yra žaidęs ir kitas būsimasis Ukmergės komandos atstovas, 28-erių įžaidėjas Vaidas Kacevičius.

„Stebuklų pirmame sezone nesitikime. Dirbame iš didelio noro ir entuziazmo. Norime finansiškai atsistoti ant kojų, su rėmėjais susikalbėti, kažkokią pradžią pasidaryti. Į viską labai rimtai žiūrim ir vadybine prasme tikrai rimtai dirbam. Turėsime ir komandos interneto svetainę, gerą salę, tvarkingas aprangas“, – ryžtu tryško ukmergiškis N.Vasiliauskas.

www.rkl.lt

Konstitucijos egzamino laureatai: egzaminas skatina susimąstyti

Išmanyti valstybės, kurios pilietis esi, Konstituciją yra labai svarbus bendro išsilavinimo elementas, todėl jau 8 metus kasmet rengiamas Konstitucijos egzaminas yra labai reikalingas: jis prisideda prie žinių šioje srityje gilėjimo, sako praėjusių metų Konstitucijos egzamino laureatai.

Ukmergiškis A. Kalesnikas: man egzaminas yra graži kasmetinė tradicija

Ukmergiškis Andrius Kalesnikas, 2013 m. tapęs vienu laureatų pilnametystės sulaukusių piliečių grupėje, sako Konstitucijos egzamine dalyvaujantis kasmet. Jo teigimu, tai jam – graži kasmetinė tradicija, į kurią įtraukti jis stengiasi ir draugus.

„Kiekvienas lietuvis turi gerai išmanyti Konstituciją. Juk Konstitucija yra pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas, valstybės pagrindas. Konstitucijos žinios yra būtinos normaliam bendram išsilavinimui. Jei neišmanysi Konstitucijos, neišmanysi nei valstybės santvarkos, nei savo teisių, nei priemonių jas ginti“, – sako A. Kalesnikas.

Apskritai lietuviams, A. Kalesniko teigimu, Konstitucijos žinių trūksta, jos galėtų būti geresnės. Egzaminas, pasak jo, yra gera vieta šviestis ir kaišyti spragas: klausimai yra gana sudėtingi, bet tikrai įveikiami. Be to, pasak A. Kalesniko, egzaminas skatina susimąstyti apie valstybės funkcionavimo aspektus, kurie kitu atveju liktų pamiršti.

„Toks renginys tikrai prisideda prie visuomenės švietimo. Čia svarbu ne laimėti, o dalyvauti – atėjęs ir sudalyvavęs asmuo praplečia akiratį, susimąsto, kaip veikia valstybė, kurioje gyvena. Tai prisideda prie visuomenės teisinio tobulėjimo“, – sako A. Kalesnikas.

Šiemet Konstitucijos egzaminas vyks rugsėjo 30 d.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas šiemet įvyks rugsėjo 30 d. Pasitikrinti, kaip išmano Konstitucijos žinias, galės visi Lietuvos piliečiai. Egzaminas vyks Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat jį bus galima laikyti naujienų portale DELFI. Jis vyks dviem etapais – antrasis bus surengtas spalio 14 d.

Geriausiai egzamine pasirodžiusius piliečius spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančiuose apdovanojimuose sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus apdovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigtomis kelionėmis į Briuselį. Visų laimėtojų taip pat lauks projekto rėmėjų prizai.

Egzamino globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą organizuoti padeda Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto informaciniai partneriai: naujienų portalas DELFI, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Parengta pagal Teisingumo ministerijos ir DELFI.LT medžiagą

Gimtoji žemė: Atgimęs kryžius priminė istoriją ir įpareigojo jos nepamiršti

Šeštadienį Šešuolių seniūnijoje vyko Laisvės kovotojų pagerbimo iškilmės. Kazimieravos kaime, partizanų žūties vietoje, buvo pašventintas atstatytas kryžius. Šešuolių bendruomenės namuose surengta atminimo popietė. Renginiuose dalyvavo ne tik gausus būrys Šešuolių seniūnijos gyventojų, bet ir atvyko svečių iš Ukmergės, Širvintų, Vilniaus.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo, kuriam vadovauja Aldona Kalesnikienė, rūpesčiu šiais metais rajone jau atstatyti du atminimo ženklai, įamžinę žuvusių partizanų atminimą.

Laisvės kovotojų pagerbimo iškilmės prasidėjo Šešuolių šv. Juozapo bažnytėlėje. Šv. Mišias už žuvusių partizanų ir visų Laisvės kovotojų atminimą aukojo parapijos klebonas monsinjoras Juozas Dabravolskas. Pamokslo metu dvasininkas kalbėjo, jog jis ne tik prisimena tuos mūsų tautai skaudžius įvykius, bet ir buvo šalia jų, to skausmo dalyvis.

„Mačiau kaip apsupo namą ir šeimininkams leidę pasiimti, kiek ranka pakelia, išvežė juos visiems laikams, negrįžtamai. Mačiau prie namų avis, karves, kurios laukė, kada ateis jų perrišti… Mačiau tuščiuose namuose vėjo varstomas duris ir išdaužytus langus, ant sienos kabančius šventus paveikslus… Mačiau motiną, kurios tris sūnus nušovė ir paguldė aikštėje… Tie jaunuoliai nebuvo nusikaltėliai – juos nužudė, nes jie mylėjo Lietuvą… Tai šiandien ir minime“, – sakė klebonas, apgailestaudamas, kad daugeliui mūsų Lietuva nešventa. Jiems šventas rublis, doleris, euras, litas…

„Skaudu, kad už Lietuvą niekas nekovoja. Nusišluosto nuo lūpų mamos pieną ir dumia į užsienį. O iš ten aiškina, kad labai myli Lietuvą“, – sakė kunigas ir ragino mylėti savo Tėvynę, nes ji tik viena, neapleisti maldos ir Mergelės Marijos.

Šv. Mišių metu giedojo Ukmergės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“ bei Širvintų tremtinių choras.

Iš Šešuolių bažnyčios iškilmių dalyviai vyko į Kazimieravos kaimą. Pusantro kilometro nuo kelio Šešuoliai-Želva, iš Pilionių kaimo pasukus į Kazimieravos viensėdį, 1946 metų sausio 22 dieną vykusiose kautynėse žuvo šešiolika Didžiosios Kovos apygardos „Plieno“ būrio partizanų.

Dabar šioje vietoje tyvuliuoja Pilionių tvenkinys, kurį prieš kelis dešimtmečius įrengė tuometinis Butkūnų kolūkis, o šalia jo įrengti tragediją ir jos didvyrius įamžinę atminties ženklai – nuo kalvelės į vandenį žvelgia medinis kryžius, papėdėje rymo didžiulis akmuo.

Medinis kryžius, kurį išdrožė uteniškis tautodailininkas Pranas Kaziūnas, Laisvės kovotojų atminimui iškilo monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva ir rūpesčiu. Ant trijų metrų pločio ir septynių metrų ilgio paminklinio akmens Dailės akademijos profesorius Antanas Kmieliauskas iškalė datas – 1940 06 15-1990 03 11 (Lietuvos nepriklausomybės praradimas ir atkūrimas).

Pradėdama kryžiaus pašventinimo iškilmes Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė A. Kalesnikienė perskaitė 1946 metų sausio 22 dienos kautynėse su Ukmergės apskrities MGB skyriaus karine-čekistine grupe žuvusiųjų pavardes. Tai Didžiosios Kovos apygardos būrių vadai Alfonsas Morkūnas-Plienas ir Povilas Švelnikas-Voldemaras bei jų vadovaujami partizanai Antanas Čepas-Desantas, Vincas Dūda-Šermukšnis, Jonas Gedžiūnas-Erelis, Jonas Jastremskas-Gluosnis, Antanas Kalibatas-Perkūnas, Edvardas Kalibatas-Vasaris, Stanislovas Kalibatas-Jovaras, Mykolas Majauskas-Žalgiris, Piliakalnis, Vladas Mikalajūnas-Žaibas, Stasys Navikas, Antanas Steponavičius-Viksva, Vladas Steponavičius-Lazdynas ir bevardis vokietis, kuris buvo pavadintas Fricu.

A. Kalesnikienė priminė, kad šių partizanų atminimą 2001 metais įamžino kraštietis monsinjoras A. Svarinskas. Tačiau medinis kryžius per dešimtmetį apnyko, jį reikėjo restauruoti.

Atstatytą kryžių pašventinęs monsinjoras J. Dabravolskas, kreipdamasis į gausų susirinkusiųjų būrį, paragino kiekvienuose namuose turėti kryželį, kad sunkiausiomis gyvenimo minutėmis į jį pažvelgus sielą sustiprintų Dievo meilė.

Taip pat iškilmių metu Šešuolių klebonas pašventino klubo „Miško broliai“ vėliavą ir palinkėjo klubo nariams niekada neišleisti jos iš rankų.

Į susirinkusiuosius kreipėsi rajono savivaldybės meras Vydas Paknys. Pasak jo, Lietuva gali didžiuotis Didžiosios Kovos apygardos partizanais, kurių nueitą kelią įamžino kryžius, ir palinkėjo saugoti laisvės kovotojų atminimą.

Renginyje dalyvavęs Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė, jog šio kryžiaus nebūtų be šviesios atminties monsinjoro A. Svarinsko. Trumpai apžvelgęs kunigo gyvenimo kelią J. Panka pažymėjo, jog A. Svarinskas labai daug prisidėjo prie to, kad Lietuva būtų laisva. Pasak politiko, monsinjoro darbai verti šventojo vardo.

„Tikiu, kad monsinjoras žiūri į mus, laimina mūsų darbus, tad būkime jo verti,“ – sakė tautininkas.

Seimo narys Kazys Grybauskas taip pat prisiminė monsinjorą A. Svarinską bei jo užmojį kryžiais pažymėti visas partizanų žūties vietas: „Kadangi tokių vietų yra labai daug, atminties ženklai iškilo ne visur. Tačiau dėka tuomečio aktyvaus Šešuolių seniūno Jono Dikčiaus, kitų pagalbininkų Kazimieravos kaime buvo pastatytas kryžius. Džiugu, kad jis restauruotas, tačiau žmonių dėmesio šiam paminklui reikės ir ateityje. Kviečiu rūpintis šiuo atminimo ženklu ir tą rūpestį bei atminimą perduoti ateities kartoms“.

J. Dikčius papasakojo iš vietinių žmonių girdėtą istoriją apie 1946 metų žiemą vykusį susišaudymą. Pasak jo, mūšis trukęs kelias valandas, jo metu buvo nušauti ne tik partizanai – nuo saviškių kulkų kritę ir keli stribai…

Taip pat J. Dikčius kreipėsi į iškilmėse dalyvavusius valdžios žmones ir išreiškė pageidavimą, kad nuo Pilionių kaimo iki kryžiaus būtų nutiestas kelias.

Susirinkusiesiems Zigmas Vašatkevičius perskaitė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko Jono Buroko sveikinimą, tremtinių chorai atliko kelias dainas.

Iš Kazimieravos kaimo renginio dalyviai grįžo į Šešuolius ir susirinko bendruomenės namuose, kur vyko atminimo popietė. Bendruomenės pirmininkas Stanislovas Budraitis pristatė Šešuoliuose atidengiant paminklą filmuotą medžiagą, kuri saugoma Kraštotyros muziejuje, taip pat pokalbį su tuometiniu kariuomenės vadu Jonu Kronkaičiu. Organizatoriai dėkojo šventės rėmėjams Seimo nariams Arūnui Dudėnui ir K. Grybauskui, Generolo Jono Žemaičio karo akademijai, rajono Savivaldybės tarybos nariui Andriui Kalesnikui, taip pat padėkos ir atminimo dovanėlės buvo skirtos V. Pakniui, S. Budraičiui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkui Petrui Musteikiui, menininkui Viktorui Ženteliui.

„Šilo“ pagrindinės mokyklos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją, koncertinę programą surengė Širvintų tremtinių choras, Ukmergės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“, moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ bei Liaušių etnografinis ansamblis „Ievužė“.

www.gzeme.lt

Loreta Ežerskytė