Buvęs neįgaliųjų bendrabutis sulauks statybininkų

2015 m. birželio 30 d. Būsto energijos ir taupymo agentūra patvirtino daugiabučio namo Vytauto g. 103, Ukmergė atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, pagal kurį valstybės lėšomis planuojama kapitališkai sutvarkyti visą namą.

Numatytos atnaujinimo priemonės:

 

Eil.Nr. Darbų ir paslaugų pavadinimas
2.1.1 Stogo šiltinimas įrengiant naują dangą, šiltinant perdangą
2.1.2 Fasado sienų (taip pat ir cokolio) sienų šiltinimas
2.1.3 Langų keitimas bendrojo naudojimo patalpose
2.1.4 Balkonų stiklinimas pagal vieningą projektą
2.1.5 Butų langų ir balkonų durų keitimas
2.1.6 Šildymo sistemos pertvarkymas
2.1.7 Karšto vandens sistemos pertvarkymas
2.1.8 Saulės kolektoriaus vandens šildymui įrengimas
2.1.9 Ventiliacijos sistemų pertvarkymas
2.1.10 Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas
2.1.11 Lifto keitimas

Kitos priemonės:

 

Eil.Nr. Darbų ir paslaugų pavadinimas
2.2.1 Šalto vandens sistemos pertvarkymas
2.2.2 Nuotekų sistemos pertvarkymas
2.2.3 Elektros sistemos pertvarkymas
2.2.4 Drenažo sistemos pertvarkymas

2015-07-13 paskelbtas daugiabučio namo Vytauto g. 103, Ukmergė viešasis pirkimas rangos su projekto parengimo pirkimas.

 

Susipažinta su renovacijos procesu Lenkijoje

Būsto energijos taupymo agentūros, (BETA), Aplinkos ministerijos, Vilniaus savivaldybės bei kitų organizcijų, prisidedančių prie daugiabučių renovacijos proceso Lietuvoje, specialistai sugrįžo iš parodomojo tarptautinės daugiabučių modernizavimo patirties pristatymo, vykusio Balstogės mieste, Lenkijoje.

Beveik savaitę trukusioje konferencijoje lenkų ekspertai pasakojo apie daugiabučių namų modernizavimo modelius, valstybės skiriamas finansines skatinimo priemones, renovacijos darbų kokybės priežiūros sistemos principus, dabartinę renovacijos situaciją bei ateities perspektyvas. Lenkijos Nacionalinės energijos taupymo agentūros bei Balstogės savivaldybės atstovai, mokslininkai, inžinieriai pristatė daugiabučių energinio efektyvumo didinimo rėmimo priemonių schemą, kokybės kontrolės technikų taikymą, kvartalinės renovacijos projektų ruošimo praktiką, supažindino su nacionalinėmis priemonėmis, skatinančiomis mažai energijos suvartojančių pastatų statybą.

Pasidalinus daugiabučių atnaujinimo patirtimi, paaiškėjo, kad, nors Lenkija gali pasigirti didesniu atnaujintų daugiabučių skaičiumi ir liberalesne daugiabučių renovacijos sistema, tačiau kokybės sistema Lietuvoje yra gerokai aukštesniame lygmenyje.

„Meškų“ namo savininkai ryžosi renovacijai

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

 Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

 Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai neefektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

www.gzeme.lt

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai ne-efektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

 

Kad namuose neapsigyventų pelėsis

Neretai girdime sakant, kad pelėsio atsiradimas – nevykusios renovacijos pasekmė. Tačiau specialistai tikina, kad tokia nuomonė visiškai klaidinga. Jų teigimu, pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema. Ir visiškai nesvarbu, ar namas renovuotas, ar ne.

Kenkia ir žmonių sveikatai

Paprastai gyventojai mano, jog pelėsis labiausiai kenkia būstui – darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą. Bet mokslininkų tyrimai rodo, kad įvairūs pelėsiniai grybai arba mikromicetai labiau nei pastatams kenkia žmogaus sveikatai. Augdami jie išskiria nuodingas lakias medžiagas. O kartu su jomis prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę“ ligų.

Pelėsiai dauginasi sporomis, jos sklinda oru. Priklausomai nuo jų dydžio ir formos, jos gali pasilikti ore valandas ar kelias dienas. Maži sporų kiekiai yra nepavojingi. Tačiau jų ilgalaikis poveikis gali sukelti alergines reakcijas ir kitas sveikatos problemas.

Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti – šiluma ir drėgmė, o pelėsio augimą dar labiau skatina nepakankamas oro judėjimas – netinkamas patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka. Jei dar žmonės bute laiko daug augalų ar gyvūnų, tai tik padidina tikimybę pelėsiui atsirasti.

Senas namas pelėsiui patrauklesnis

Dažniausiai pelėsis tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus, spartina gaminių ar būsto apdailos irimą.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis teigia, jog pelėsis dažniau aptinkamas nerenovuotuose, tinkamai neapšiltintuose pastatuose.

„Seni, prieš kelis dešimt-mečius statyti namai neturi tinkamo šiltinimo sluoksnio. Pavyzdžiui, žiemą lauke spaudžia 20 laipsnių šaltis, o buto viduje vyraujanti temperatūra – 20 laipsnių šilumos. Pačiame sienos šiltinimo sluoksnyje, kuris yra labai mažas, temperatūra bus apie minus 10 laipsnių. Prie pat buto sienos jau susidarys nežymiai teigiama temperatūra, kuri ypač palanki kondensatui kauptis, reiškia, ir pelėsiui veistis. Tuo tarpu renovuotų daugiabučių sienos bei stogas yra tinkamai apšiltinti, todėl nebesusidaro sąlygos kauptis kondensatui“, – tikino R. Kalvaitis.

Rajone daugiabučius namus eksploatuojančios UAB „Ukmergės butų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas patikino, kad būstai šiltinti pradedami tuomet, kai atitinkamai paruošiami pelėsio veikiami paviršiai. Todėl jau ruošiant investicinį planą į jį įtraukiami šie darbai.

Pamiršta vėdinti patalpas

Pasak A. Kalesniko, pelėsis gali tapti ir renovuotų namų gyventojų rūpesčiu, jei šie tinkamai nesirūpins savo būstu. Specialistas iš savo praktikos žino, kad dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – nepakankamai vėdinamos patalpos. Tad renovacijos metu privalu būstuose sutvarkyti ventiliaciją – išvalyti angas, pakeisti groteles.

„Jei nėra techninių galimybių sutvarkyti įrengtą ventiliacijos sistemą, įrengiama priverstinė. Taip padaryta renovuojamo Linų gatvės 14 namo trijuose butuose, Vilniaus gatvės 98a name“, – vardijo pašnekovas.

Būsto administravimo skyriaus viršininkas teigė, kad bendraudami su gyventojais visada pabrėžia butų vėdinimo būtinybę: „Pelėsiai patalpose veisiasi dėl per didelės drėgmės. Ji bute atsiranda, nes laistomos gėlės, skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas. Todėl žmonėms patariame bent jau porą kartų per dieną po kelias minutes gerai išvėdinti namus, plačiai atlapojant langus, kad susidarytų skersvėjis. Jei gyventojai to patarimo laikysis, minėtoji problema juos aplenks“.

Elena LIUTKUTĖ

www.gzeme.lt

 

Įsibėgėja statybų darbai prie renovuojamų daugiabučių

Įpusėjus pavasariui vis daugiau renovuojamų pastatų apjuosiami statybiniais pastoliais. Šiuo metu Ukmergės rajone statybininkai pluša net išsijuosę – renovuojamas 21 daugiabutis. Už šių darbų kokybę gyventojams garantuoja ne tik rangovas. Renovacijos procesą akylai stebi ir prižiūrinčios institucijos.

 Rangovai kruopščiai atrenkami

Vykdant daugiabučių renovaciją, dauguma statybos rangos darbų perkami konkurso būdu per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO LT). Kaip sakė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas, į šį katalogą įtraukiami tik tie tiekėjai, kurių kvalifikacija atitinka Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą.

„Renovaciją gali vykdyti tie rangovai, kurių įstatuose numatyta statybos veikla, kurie nėra bankrutavę ar bankrutuojantys, likviduojami, nėra sustabdę ar apriboję savo veik-los, turi pakankamas apyvartines lėšas sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Taip pat tiekėjai turi būti įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, socialinio draudimo įmokų mokėjimu, t. y. neturėti skolų minėtoms institucijoms“, – rangovams keliamus reikalavimus vardijo E. Petrauskas.

Pašnekovo duomenimis, CPO LT pirkimuose dalyvauja daugiau kaip 100 rangos bendrovių. Jos buvo lyginamos tarpusavyje pagal kvalifikacinius, ekonominius, finansinius atrankos kriterijus.

„Atliktas tiekėjų reitingavimas, jų kvalifikacija įvertinta balais ir sudaryta Lietuvos statybininkų kvalifikacinė eilė. Aukščiausius reitingus joje užimantys statybininkai buvo tam tikra prasme įvertinti, o kiti turi galimybę siekti geresnių rezultatų“, – teigė Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.

Be CPO katalogo renovuojamo namo rangos darbų pirkimai gali būti vykdomi ir BETA arba per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS). Šioje sistemoje dalyvauja apie 2 tūkst. registruotų tiekėjų. Rangovų pateikti pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą arba ekonominį naudingumą.

 Domisi didesniais objektais

Kai daugiabutis renovuojamas savivaldybės iniciatyva, administratorius skelbia konkursus investicijų planui bei techniniam darbo projektui parengti, taip pat rangos darbams bei techninei priežiūrai vykdyti. Daugiabučių atnaujinimą Ukmergės rajone administruoja UAB „Ukmergės būtų ūkis“. Bendrovės Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas pasakojo, kad dauguma pirkimų buvo sėkmingi – sutartys su darbų rangovais buvo pasirašytos po pirmojo konkurso paskelbimo. Tuo tarpu kelių mažesnių objektų rangos darbai nupirkti ant-ru ar net trečiu bandymu.

„Rangos bendrovėms įdomesni didesni objektai. Dėl kelių tokių Ukmergės rajone rangos darbų pirkimo gavome net po keliolika paraiškų, o dėl mažesnių namų atnaujinimo konkursuose varžosi vos dvi, kartais ir viena statybų bendrovė. Yra rangovų, kurie vienu metu dirbs prie kelių mūsų rajone renovuojamų daugiabučių namų, kiti renovuos po vieną daugiabutį. Sutartys buvo pasirašytos ir su dviem Ukmergės rajono statybinėmis įmonėmis, jos darbus jau baigė – namus renovavo pagal numatytus terminus“, – sakė A. Kalesnikas.

Ar kokybiškai atliekami rangos darbai – stebi ne tik renovuojamų namų gyventojai. Statybvietę nuolat lanko tiek renovuojamų namų administratorius, tiek techninis prižiūrėtojas. Galiausiai patikrinimus rengia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos bei BETA specialistai.

Auksė KANIŪTĖ

www.gzeme.lt

 

Renovacija socialiai remtiniems – ne baubas, o galimybė

Visi bijome prisiimti finansinių įsipareigojimų, ką jau kalbėti apie socialiai remtinus gyventojus. Jie taip pat norėtų gyventi renovuotuose namuose, bet bijo dalyvauti programoje, o labiausiai – banko paskolos. Bijo veltui, nes visas renovacijos išlaidas šiai žmonių grupei dengia valstybė.

Baimės pasekmės liūdnos

Daugiabučius namus administruojančios bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas pasakojo, kad anksčiau nemažai socialiai jautrių ukmergiškių priešinosi renovacijai. Priešinosi neturėdami jokių argumentų, genami nepagrįstų baimių. Visi šie gyventojai turėjo teisę į šildymo kompensaciją, tad už paslaugą mokėjo mažiau ir neskubėjo pritarti renovacijai.

„Akivaizdu, jog situaciją pakeitė ir daugiabučių namų atnaujinimo progresą įtakojo praėjusiais metais įsigaliojusios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos. Jose numatyta, jog socialiai remtini gyventojai, nepritariantys daugiabučių namų renovacijai ir atsisakantys dalyvauti šiame procese, artimiausią šildymo sezoną gaus perpus mažesnę kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, o kitą sezoną kompensacija tokiems butų šeimininkams visai nebus skiriama. Kai tik gyventojai gavo mažesnes kompensacijas, jie ne tik atsakingiau ėmė žiūrėti į renovaciją, bet ir aktyviau įsitraukė į savo gyvenamojo namo atnaujinimo procesus“, – komentavo A. Kalesnikas.

Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė informavo, kad šį šildymo sezoną 50 proc. kompensacija už šildymą bei karštą vandenį sumažinta 60 ukmergiškių, kurie pasisakė prieš renovaciją ar nedalyvavo susirinkimuose priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo.

„Kitąmet, kaip numato įstatymas, tokie gyventojai visiškai praras valstybės teikiamas lengvatas“, – pastebėjo vedėja.

Valstybė tiesia pagalbos ranką

Netekti kompensacijos – tik pusė bėdos. Jeigu namo gyventojų dauguma renovacijai visgi pritars, šiam socialiai remtinam asmeniui dar teks sumokėti ir jo buto daliai tenkančias renovacijos išlaidas. Tuo tarpu kompensacijas išsaugojusiems asmenims kreditą už būsto renovaciją dengia valstybė.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Lina Balčiūnienė teigė, kad socialiai remtiniems žmonėms dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje šiandien yra itin palanku. Jiems padengiami visi renovacijos kaštai. Be to, asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė kompensuoja paskolos renovacijos išlaidoms grąžinimą ir palūkanas už einamuosius metus.

„Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, taip pat statybos ir rangos darbams paimto kredito bei palūkanų padengimui. Kitaip tariant, visa renovacija jiems absoliučiai nieko nekainuoja“, – pabrėžė BETA specialistė.

Elena LIUTKUTĖ

Renovacijos darbų apžvalga (2015 m. vasaris)

Daugiabučių renovacijos procesas Ukmergėje įgauna vis didesnį pagreitį. Trys daugiabučiai yra baigti renovuoti ir priduoti valstybinei komisijai. Dviejų objektų – Linų g. 14 ir Miškų g. 58 saulės kolektorių įrengimas taip pat baigtas ir šiuo metu vykdomas darbų pridavimas valstybinei komisijai.

Vyksta rangos darbai:

Miškų g. 50, Miškų g. 58, Linų g. 14, Linų g. 12, Vilniaus g. 98A, J. Basanavičiaus g. 9, Pivonijos 5B.

Išduoti statybos leidimai ir laukia rangos pradžios:

Maironio 4, J. Basanavičiaus g. 12

Vyksta projektavimo darbai:

J. Basanavičiaus 8, Vytauto 49, Alyvų 3, S. Daukanto g. 65, 67, Vytauto g. 96, Kauno g. 27A, Jaunimo g. 15, Uosių 5, Miškų g. 38, Jaunimo g. 52, Miškų g. 46,48

Vykdomi viešieji pirkimai:

Jaunimo g. 21, Deltuvos 6, Miškų g. 36, Jasiuliškio g. 12, Jasiuliškis

 Negautas finansavimas dėl per didelio skolininkų skaičiaus name:

ŠVIESOS 3,  DELTUVOS 10A , A. VIENUOLIO 6, Šventupė, Jaunimo 64.

Ukmergėje baigti renovuoti pirmieji trys daugiabučiai

UAB „Ukmergės statyba“ laiku įvykdžiusi rangos ir projektavimo sutartis sėkmingai įgyvendinimo daugiabučių namų Šviesos g. 1 ir Šviesos g. 5, Deltuvoje atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Jų metu ne tik neatpažįstamai pasikeitė namo išorė, bet ir buvo sutvarkytos šildymo sistemos, apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti nesandarūs langai ir durys. Bendra projektų vertė – 608 047 Lt

UAB „Baltukmės statyba“ pusmečiu greičiau, nei buvo numatyta, pabaigė V. Kudirkos g. 8, Ukmergė atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbus ir sėkmingai juos pridavė valstybinei komisijai. Įgyvendinus projektą buvo pertvarkyta (decentralizuota) šildymo sistema, apšiltintas ir atnaujintas namo fasadas, cokolis. Taip pat apšiltinta pastogė, bei pakeista dalis namo stogo dangos. Rangos darbų vertė – € 54.593,37 (188 500 Lt).

 

Daugiabučių namų renovacija: Vyriausybė patikslino paramos teikimo taisykles; rajone 3 namuose baigti statybos darbai

Ligi šiol valstybė teikė 40 proc. paramą daugiabučiui modernizuoti. Ją sudarė įstatymo numatyta 15 proc. valstybės parama ir papildoma 25 proc. parama iš Klimato kaitos specialios programos lėšų, kuri teikiama tuo atveju, jeigu rangos darbų sutartis įgyvendinti renovacijos projektą sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir jeigu projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d. pasiekus ne mažesnę kaip D pastato energinio naudingumo klasę ir šilumos energijos sąnaudas sumažinus ne mažiau kaip 40 proc.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomi (sudarytos rangos darbų sutartys) 823 daugiabučių atnaujinimo projektai, kuriems numatyta suteikti 25 proc. papildomą valstybės paramą.

Siekdama sudaryti sąlygas butų savininkams įgyvendinti projektus pagal jų rengimo metu galiojusias sąlygas, Vyriausybė nustatė, kad 25 proc. papildoma valstybės parama bus teikiama projektams, kuriems įgyvendinti rangos darbų sutartys sudarytos iki 2015 m. kovo 31 d. ir kurie bus įgyvendinti iki 2016 m. liepos 1 d. Jeigu projektai, kuriems įgyvendinti statybos rangos sutartys sudarytos iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir kurie bus neužbaigti iki 2015 m. spalio 1 d. arba jeigu statybos rangos darbų sutartys iki 2014 m. gruodžio 31 d. parengtiems projektams sudarytos po 2015 m. kovo 31 d. ir šie projektai įgyvendinti po 2016 m. liepos 1 d., papildomos valstybės paramos dydis mažinamas iki 20 proc. Šiuo pakeitimu valstybės parama mažinama ne 10 proc., kaip buvo numatyta, o 5 procentais. Tai sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti parengtus projektus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. rengiamiems ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgyvendinamiems projektams bus teikiama 20 proc. papildoma valstybės parama, o projektams, įgyvendintiems nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., – 15 proc. papildoma parama.

Ukmergės rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos administratoriaus yra UAB „Ukmergės butų ūkis“. Šiuo metu sudarytos 25 rangos darbų sutartys, 9 objektuose vyksta renovacijos darbai. Ukmergės miesto Kudirkos g. 8 name ir Deltuvos miestelyje Šviesos g. 1 ir 5 namuose renovacijos darbai yra baigti, vyksta darbų pridavimo procedūros. Šiuo metu kituose objektuose atliekami tie darbai, kuriuos leidžia Statybos reglamentas žiemos sąlygomis. Atšilus renovacijos darbai įsibėgės.

www.ukmerge.lt informacija

Ukmergės daugiabučiuose karštą vandenį ruoš saulės kolektoriai

Saulės kolektorių sistemas jau galima pamatyti ne tik ant individualių namų, bet ir ant visuomeninių pastatų, daugiabučių, poilsio namų bei pramonės įmonių pastatų. Gyventojai, įvertinę saulės kolektorių naudą individualiuose namuose, vis dažniau ryžtasi šias sistemas įdiegti ir didesniuose objektuose, kuriuose tokių sistemų efektyvumas yra gerokai didesnis, o ir atsipirkimo laikas – gerokai trumpesnis.

UAB „Terma“, turinti daugiau kaip 20 metų patirtį atsinaujinančios energijos panaudojimo srityje, 2015 metų sausio mėnesį užbaigė įrengti saulės kolektorių sistemas ant dviejų daugiabučių namų Ukmergėje. Bendrovė atliko visus darbus – nuo projekto parengimo iki montavimo-derinimo darbų.

Ukmergės Miškų g. 58 ir Linų g. 14 daugiabučių namų gyventojai, nusprendę renovuoti savo namus, į investicinį projektą įtraukė ir saulės kolektorių sistemų įrengimą karšto vandens ruošimui bei vadinamųjų „gyvatukų“ šildymui.

Panaudotos technologijos didina saulės kolektoriaus efektyvumą

Šių sistemų įrengimui panaudota kokybiška TiSUN ir SUNEX kompanijų įranga. Minėta įranga buvo pasirinkta neatsitiktinai – šios kompanijos turi ilgametę patartį gaminant saulės kolektorius ir jų komponentus.

„Miškų gatvėje esančiame devynių aukštų daugiabutyje sumontavome 36 kv. m vakuuminių saulės kolektorių sistemą su 2550 litrų akumuliacine talpa, o Linų gatvės penkių aukštų daugiabutyje – 40 kv. m plokščiųjų saulės kolektorių sistemą su trimis akumuliacinėmis talpomis po 800 litrų“, – vardijo UAB „Terma“ technikos direktorius dr. Vykintas Šuksteris.

Pasak pašnekovo, Miškų gatvėje sumontuota tiesioginio pratekėjimo vakuuminiai saulės kolektoriai gali generuoti didelę galią iš mažo ploto. CPC (ang. Compound Parabolic Concentator) veidrodžiu geometrija didina saulės kolektoriaus efektyvumą. Dėl šios technologijos, net esant nepalankiam saules spindulių kritimo kampui, išsisklaidantys spinduliai patenka ant absorberio.

Linų gatvėje sumontuota naujos kartos aukšto naudingojo veiksmo (nvk≥80 proc.) plokščiųjų saulės kolektorių sistema.
„Abiem atvejais numatyta, kad saulės kolektorių sistemos turėtų patenkinti ne mažiau kaip 40 proc. metinio karšto vandens poreikio. O įvertinus valstybės paramą, skaičiuojama, kad šios sistemos atsipirks per 6-7 metus, – sakė UAB „Terma“ technikos direktorius dr. Vykintas Šuksteris. – Tokių sistemų tarnavimo laikas – ne trumpesnis kaip 15 metų.“

Technologijos atsiperka per trumpą laiką

UAB „Terma“, kaip sakė direktoriaus pavaduotojas gamybai dr. Rokas Valančius, yra suprojektavusi keletą vidutinio dydžio ir didelių saulės kolektorių sistemų (nuo 40 iki 400 kv. m) įvairios paskirties pastatuose ir objektuose, kaip, pavyzdžiui: ligoninės, daugiabučiai, mokymo įstaigos, poilsio namai. Bent keletas iš šių projektų turėtų būti įgyvendinti per ateinančius kelis metus.

Antrinė UAB „Terma“ įmonė „Terma Consult“, kurios veikla apima nuo mokymų iki energetikos strategijų kūrimo, yra atlikusi daugiau kaip 30 studijų, kuriose įvertintos saulės kolektorių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo perspektyvos skirtinguose objektuose (centralizuotos šilumos tiekimo įmonės, daugiabučiai namai, ligoninės, poilsio centrai ir kt.).

„Vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, iškastinio kuro brangimas, saulės kolektorių sistemų tobulėjimas lemia tai, kad šios technologijos daugeliu atveju atsiperka per gana trumpą laiką, lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais“, – pastebi dr. Rokas Valančius.

Kartu su mokslininkais ieško geriausių sprendimų

UAB „Terma“ ir jos antrinė įmonė „Terma Consult“ bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu, dalyvauja tarptautinėse – mokslinėse konferencijose, seminaruose, parodose.

Šiuo metu kartu su Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos institutu atliekami saulės kolektorių sistemų efektyvumo tyrimai. Tokių tyrimų nauda, kaip tvirtina Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos atstovas dr. Eugenijus Perednis, abipusė: mokslininkai atlieka detalią esamų sistemų analizę, ruošia mokslinius ir populiarius straipsnius, teikia pasiūlymus, kaip būtų galima padidinti sistemų efektyvumą, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.

UAB „Terma“, bendradarbiaudama su kitomis bendrovėmis bei akademinės bendruomenės nariais, apjungė mokslinį potencialą ir gamybą, turi sukaupusi žinių apie tai, kaip naudoti saulės energiją. Bendrovei tai leidžia vienose rankose turėti saulės kolektorių sistemas: nuo idėjos – investicinio projekto iki montavimo bei priežiūros darbų.

www.statybunaujienos.lt