Depresija dažnai slepiasi po fizinių simptomų kauke, todėl sergantis žmogus, prieš jam nustatant diagnozę, dažniausiai intensyviai „ieško“ ligų: ligonis kreipiasi pas įvarius specialistus, išleidžia aibę pinigų, nusivilia gydytojais, pyksta, kad yra „blogai“ gydomas, vargsta pats ir vargina kitus. Kalbant apie depresijas būtina atžymėti, kad depresijos būna ir slaptosios, kai depresijos simptomai atrodo neatitinka tipiškos depresijos simptomų, tie simptomai būna „pakeisti“. Slaptąsias depresijas ypač sunku diagnozuoti. Taigi – kas gi ta depresija? Depresija – tai pažeista kūno ir psichikos harmonija. Didžioji depresija pasireiškia emociniais ir fiziniais(kūno)simptomais. Diagnozuojant depresiją svarbu išsiaiškinti pagrindinius depresijos simptomus. Depresija pasireiškia specifiniais simptomais. Diagnozuoti galima ir pateikiant simptomų sąrašą – tai depresijos testas.

Užpildomas testas, įvertinant kiekvieną teiginį „taip“ arba „ne“:

TESTAS

1.Aš jaučiu liūdesį. Mane dažnai slegia liūdesys ar nerimas: „taip“,“ne“.

2.Manęs nedomina ir nedžiugina veikla (užsiėmimas),kurie anksčiau man teikdavo malonumą (darbas, sportas, draugai, seksas):“taip“,“ne“.

3.Pakito apetitas(arba svoris)nors aš nesilaikau specialiosios dietos:“taip“,“ne“.

4.Pakito miegas .Aš miegu per daug (tapau mieguistas) arba mane kankina nemiga. Dažnai nubundu daug anksčiau nei esu įpratęs: “taip“,“ne“.

5.Visą laiką jaučiuosi pavargęs ,man trūksta energijos:“taip“,“ne“.

6.Negaliu susikoncentruoti, pastebėjau ,kad pablogėjo atmintis, tapo sunkiau priimti sprendimus ir planuoti savo veiklą:

7.Tapau vangesnis, lėtesnis, o kartais(arba)be priežasties būnu susijaudines, nerandu sau vietos:“taip“,“ne“.

8. Jaučiuosi nepilnavertis, kamuoja beviltiškumas ,dažnai kaltės jausmas. Vis dažniau pagalvoju apie mirtį, o kartais pamąstau ir apie savižudybę:“taip“,“ne“.

Jei Jūs patyrėte vienu metu 5 ar daugiau iš čia išvardintų 8 simptomų, dėl kurių pakito įprastinė Jūsų veikla, ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei 2 savaites,-būtina kreiptis į gydytoją.

Labai dažnai ligonis bando save nuteikti, kad jam nieko nėra, gydosi patartas pažįstamų, draugų, gydymas neadekvatus, nepilnavertis, nieko nepadeda, būklė blogėja, liga įsisenėja. Daugelis depresija sergančių žmonių turi įvairių fizinių negalavimų, kas trečiam tokių negalavimų atsirado daugiau nei prieš 5 m. iki psichiatrinės simptomatikos atsiradimo. Todėl tikėtina ,kad 5 metus ar dar ilgiau tokie ligoniai buvo gydomi nuo kūno ligų. Depresijai būdinga simptomų gausumas, dviveidiškumas, įvairumas, kintamumas, šios ligos neįmanoma paaiškinti kuria nors organizmo liga. Jei pacientas pateikia daug somatinių, kartais nemotyvuotų skundų, neaiški diagnozė, gydant liga nesikeičia, gilėja, tai didelė tikimybė, kad ligonis serga depresija. Skausmas vargina daugelį sergančių žmonių, skausmo sindromas, kaip ir nerimas būdingas depresijai. Depresijoms atsirasti svarbu ir „tamsusis“, rudens laikas, kai sumažėja šviesos, trumpėja diena. Smegenyse sumažėja serotonino (kuris mažina nerimą, irzlumą, skausmą, impulsyvumą, agresiją, reguliuoja apetitą, gerina lytinę funkciją. Sumažėją ir norą adrenalino, kuris skatina būdravimą, motyvaciją. Ligoniai gydomi kompleksiškai – skiriami trankviliantai, naujos kartos antidepresantai, šviesos terapija, muzikos terapija ir kiti metodai.

Gaila, bet dar daug atvejų, kai ligoniai patys bando kovoti su savimi, nesikreipia pas gydytojus. Depresijų gydymu daugiausia „užsiima“ psichiatrai, tačiau žmonės kreiptis pas psichiatrus dar vengia, tuo pačiu netenka kvalifikuoto gydymo. Jei žmogus įtaria, kad jam ar jo pažįstamiems gali būti depresija, rekomenduotina, kaip galima anksčiau pradėti gydymą. Sergant sunkia depresija ligoniams rekomenduojamas gydymas psichiatriniame stacionare, dienos centruose, psichiatriniuose centruose, pas šeimos gydytojus.

Dar penktadienį ryte V.Gergijevas viešai paskelbė, kad nežinojo, kuo ši diena lietuviams ypatinga, todėl galvojo, kad yra kviečiamas rusų senųjų Naujų metų proga. Pagal tai buvo sudaryta ir programa, paremta linksmais kūriniais ir pabaigoje turėjusia nuskambėti „Užstalės daina“ (Pakelkim taurę linksmybių). Vis dėlto maestro pažadėjo, jog programa, atsižvelgiant į gedulo dieną Lietuvoje, bus pakeista. Taigi galėjo susidaryti įspūdis, kad šioje vietoje V. Gergijevas dėl tokios koncepcijos koncerto Sausio 13-ąją buvo niekuo dėtas, o visa atsakomybė tenka organizatoriams, t.y. V. Romanovo fondui.

Į taikų protestą iš viso susirinko apie 100 žmonių, kurių nuomone, atvirai Rusijos imperialistines ambicijas palaikantis ir prieštaringai vertinamas V. Gergijevas neturėtų tokią dieną, kuri aplaistyta beginklių lietuvių krauju, koncertuoti Lietuvoje.

Akcijos dalyviai ant pėsčiųjų tiltų, vedančių į „Žalgirio areną“, uždegė žvakutes, o į koncertą einantiems žmonėms buvo dalijamas 1991 metais sausio 14-ąją išleistas laikraštis „Laisvas žodis“. Jo buvo išdalinta daugiau nei 1 tūkst. vienetų. Akcijos dalyviai vilkėjo marškinėlius „Aš palaikau Gruziją!“, kurie reiškė solidarumą su Gruzija ir poziciją dėl Rusijos-Gruzijos karo.

V. Gergijevas, pats būdamas osetinas, šiame kare palaikė Rusijos pusę.

Nors buvo žadėta, kad programa bus pakeista, bet  „Užstalės daina“ vis tik nuskambėjo ir rusų dirigento V. Gergijevo orkestras pakėlė „linksmybių taurę“ už Sausio 13-osios aukas.

Parengta pagal Rimos Aukštuolytės informaciją

ukmni.lt:

Vizito metu direktorę lydėjo KVAD pavaduotojas Algimantas Degutis,  KVAD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis,  KVAD kontrolės skyriaus specialistas.

KVAD specialistai detaliai apžiūrėjo šiuo metu šiuo metu yra sustabdytus pastato Deltuvos 19 fasado rekonstrukcijos darbus, lankėsi senamiestyje, kuriame susipažino su baigiama Vienuolyno gatvės rekonstukcija, nevykusia Žuvų gatvės rekonstrukcija ir kitais objektais.

Pirmadienį Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje priėmė ir pasveikino Konstitucijos egzamino laimėtojus.

Tarp pagerbtųjų buvo ir ukmergiškiai – rajono Tarybos narys Andrius Kalesnikas, egzamine tarp gyventojų užėmęs trečią vietą, ir Klaudijus Širvelis, trečią vietą pelnęs tarp teisininkų.

Konstitucijos egzaminą laimėjo 21 žmogus: keturi šalies gyventojai, trys – teisės mokslus studijuojantys studentai, trys internetinio portalo DELFI išrinkti nugalėtojai, devyni mokiniai iš skirtingų Lietuvos miestų ir dar trys asmenys, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantys įkalinimo įstaigoje.

„Jūs patvirtinote, kad Konstitucija Jums – ne skambių ir gražių frazių rinkinys, bet ir veiksmo dokumentas, reikalingas kiekvienam iš mūsų. Jūsų dalyvavimas Konstitucijos egzamine padrąsins, įkvėps ir kitus nelikti abejingais, išbandyti savo jėgas šioje puikioje pilietinės visuomenės ugdymo mokykloje“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, sveikindama Konstitucijos egzamino nugalėtojus.

Kreipdamasi į geriausiai išlaikiusius Konstitucijos egzaminą, prezidentė pabrėžė, kad nors Konstitucija yra valstybės ir tautos gerovės garantas, tačiau ji – tai ne tik teisės ir laisvės, bet ir pareigos. Šalies vadovė laimėtojams įteikė Lietuvos Respublikos Konstituciją su savo parašu.

Geriausiems Konstitucijos žinovams prizus įteikė ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Į įvairius Lietuvos miestus kartu su laimėtojais iškeliavo vardiniai rašikliai ir knyga apie šio projekto startą – 2007 metais surengtą pirmąjį Konstitucijos egzaminą šalies piliečiams.

Konstitucijos egzaminas rengiamas kasmet siekiant įprasminti Konstitucijos dieną ir skleisti visuomenei kuo daugiau informacijos apie Konstitucijos įtvirtintas vertybes bei jų apsaugą. Projektą treti metai vykdė Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Teisingumo ministerija ir projekto partneriais.

Po iškilmių Prezidentūroje A. Kalesnikas sakė, kad jam didelį įspūdį paliko šiltas ir nuoširdus prezidentės priėmimas bei bendravimas. Jaunasis politikas kiek apgailestavo, kad šis įvykis tarsi liko nepastebėtas rajono savivaldybėje.

„Praėjusiais metais tarp Konstitucijos egzamino laimėtojų buvo Rima Aukštuolytė, ukmergiškė, studijuojanti Vilniaus universitete. Šiemet į finalą pateko ir laimėtoju pripažintas būsimasis teisininkas K. Širvelis, kuris studijuoja Utenos kolegijoje. Manau, kad abu ukmergiškiai verti ir pagarbos, ir padėkos… Tačiau studentai jos nesulaukė…“ – mintimis dalijosi A. Kalesnikas.

Tarp pagerbtųjų buvo ir ukmergiškiai – rajono Tarybos narys Andrius Kalesnikas, egzamine tarp gyventojų užėmęs trečią vietą, ir Klaudijus Širvelis, trečią vietą pelnęs tarp teisininkų.

Konstitucijos egzaminą laimėjo 21 žmogus: keturi šalies gyventojai, trys – teisės mokslus studijuojantys studentai, trys internetinio portalo DELFI išrinkti nugalėtojai, devyni mokiniai iš skirtingų Lietuvos miestų ir dar trys asmenys, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantys įkalinimo įstaigoje.

„Jūs patvirtinote, kad Konstitucija Jums – ne skambių ir gražių frazių rinkinys, bet ir veiksmo dokumentas, reikalingas kiekvienam iš mūsų. Jūsų dalyvavimas Konstitucijos egzamine padrąsins, įkvėps ir kitus nelikti abejingais, išbandyti savo jėgas šioje puikioje pilietinės visuomenės ugdymo mokykloje“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, sveikindama Konstitucijos egzamino nugalėtojus.

Kreipdamasi į geriausiai išlaikiusius Konstitucijos egzaminą, prezidentė pabrėžė, kad nors Konstitucija yra valstybės ir tautos gerovės garantas, tačiau ji – tai ne tik teisės ir laisvės, bet ir pareigos. Šalies vadovė laimėtojams įteikė Lietuvos Respublikos Konstituciją su savo parašu.

Geriausiems Konstitucijos žinovams prizus įteikė ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Į įvairius Lietuvos miestus kartu su laimėtojais iškeliavo vardiniai rašikliai ir knyga apie šio projekto startą – 2007 metais surengtą pirmąjį Konstitucijos egzaminą šalies piliečiams.

Konstitucijos egzaminas rengiamas kasmet siekiant įprasminti Konstitucijos dieną ir skleisti visuomenei kuo daugiau informacijos apie Konstitucijos įtvirtintas vertybes bei jų apsaugą. Projektą treti metai vykdė Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Teisingumo ministerija ir projekto partneriais.

Po iškilmių Prezidentūroje A. Kalesnikas sakė, kad jam didelį įspūdį paliko šiltas ir nuoširdus prezidentės priėmimas bei bendravimas. Jaunasis politikas kiek apgailestavo, kad šis įvykis tarsi liko nepastebėtas rajono savivaldybėje.

„Praėjusiais metais tarp Konstitucijos egzamino laimėtojų buvo Rima Aukštuolytė, ukmergiškė, studijuojanti Vilniaus universitete. Šiemet į finalą pateko ir laimėtoju pripažintas būsimasis teisininkas K. Širvelis, kuris studijuoja Utenos kolegijoje. Manau, kad abu ukmergiškiai verti ir pagarbos, ir padėkos… Tačiau studentai jos nesulaukė…“ – mintimis dalijosi A. Kalesnikas.