„Meškų“ namo savininkai ryžosi renovacijai

„Meškų“ namo savininkai ryžosi renovacijai

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

 Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

 Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai neefektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

www.gzeme.lt

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai ne-efektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

 

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.

Share this post