Kad namuose neapsigyventų pelėsis

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Neretai girdime sakant, kad pelėsio atsiradimas – nevykusios renovacijos pasekmė. Tačiau specialistai tikina, kad tokia nuomonė visiškai klaidinga. Jų teigimu, pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema. Ir visiškai nesvarbu, ar namas renovuotas, ar ne.

Kenkia ir žmonių sveikatai

Paprastai gyventojai mano, jog pelėsis labiausiai kenkia būstui – darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą. Bet mokslininkų tyrimai rodo, kad įvairūs pelėsiniai grybai arba mikromicetai labiau nei pastatams kenkia žmogaus sveikatai. Augdami jie išskiria nuodingas lakias medžiagas. O kartu su jomis prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę“ ligų.

Pelėsiai dauginasi sporomis, jos sklinda oru. Priklausomai nuo jų dydžio ir formos, jos gali pasilikti ore valandas ar kelias dienas. Maži sporų kiekiai yra nepavojingi. Tačiau jų ilgalaikis poveikis gali sukelti alergines reakcijas ir kitas sveikatos problemas.

Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti – šiluma ir drėgmė, o pelėsio augimą dar labiau skatina nepakankamas oro judėjimas – netinkamas patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka. Jei dar žmonės bute laiko daug augalų ar gyvūnų, tai tik padidina tikimybę pelėsiui atsirasti.

Senas namas pelėsiui patrauklesnis

Dažniausiai pelėsis tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus, spartina gaminių ar būsto apdailos irimą.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis teigia, jog pelėsis dažniau aptinkamas nerenovuotuose, tinkamai neapšiltintuose pastatuose.

„Seni, prieš kelis dešimt-mečius statyti namai neturi tinkamo šiltinimo sluoksnio. Pavyzdžiui, žiemą lauke spaudžia 20 laipsnių šaltis, o buto viduje vyraujanti temperatūra – 20 laipsnių šilumos. Pačiame sienos šiltinimo sluoksnyje, kuris yra labai mažas, temperatūra bus apie minus 10 laipsnių. Prie pat buto sienos jau susidarys nežymiai teigiama temperatūra, kuri ypač palanki kondensatui kauptis, reiškia, ir pelėsiui veistis. Tuo tarpu renovuotų daugiabučių sienos bei stogas yra tinkamai apšiltinti, todėl nebesusidaro sąlygos kauptis kondensatui“, – tikino R. Kalvaitis.

Rajone daugiabučius namus eksploatuojančios UAB „Ukmergės butų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas patikino, kad būstai šiltinti pradedami tuomet, kai atitinkamai paruošiami pelėsio veikiami paviršiai. Todėl jau ruošiant investicinį planą į jį įtraukiami šie darbai.

Pamiršta vėdinti patalpas

Pasak A. Kalesniko, pelėsis gali tapti ir renovuotų namų gyventojų rūpesčiu, jei šie tinkamai nesirūpins savo būstu. Specialistas iš savo praktikos žino, kad dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – nepakankamai vėdinamos patalpos. Tad renovacijos metu privalu būstuose sutvarkyti ventiliaciją – išvalyti angas, pakeisti groteles.

„Jei nėra techninių galimybių sutvarkyti įrengtą ventiliacijos sistemą, įrengiama priverstinė. Taip padaryta renovuojamo Linų gatvės 14 namo trijuose butuose, Vilniaus gatvės 98a name“, – vardijo pašnekovas.

Būsto administravimo skyriaus viršininkas teigė, kad bendraudami su gyventojais visada pabrėžia butų vėdinimo būtinybę: „Pelėsiai patalpose veisiasi dėl per didelės drėgmės. Ji bute atsiranda, nes laistomos gėlės, skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas. Todėl žmonėms patariame bent jau porą kartų per dieną po kelias minutes gerai išvėdinti namus, plačiai atlapojant langus, kad susidarytų skersvėjis. Jei gyventojai to patarimo laikysis, minėtoji problema juos aplenks“.

Elena LIUTKUTĖ

www.gzeme.lt

 

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.