„Meškų“ namo savininkai ryžosi renovacijai

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

 Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

 Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai neefektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

www.gzeme.lt

Daugiabučių namų renovavimo programoje daugiausia dalyvauja sovietinės statybos daugiaaukščių gyventojai. Tačiau atnaujinti namus gali ir pastatų, įtrauktų į paveldo objektų sąrašą, savininkai. Norintiems renovuoti šiuos daugiabučius yra keliami kitokie, negu įprastai, reikalavimai.

Reikia išlaikyti vertingąsias ypatybes

Atnaujinant tokius būstus privaloma išlaikyti saugomų pastatų išvaizdą, autentiškumą, tad prieš rengiant investicijų planus viską būtina suderinti su paveldosaugininkais.

Pavyzdžiui, renovuojant seną sovietmečiu statytą daugiabutį, jo sienos paprastai šiltinamos iš išorės 10-20 centimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ne tik pagerinamas pastato energinis efektyvumas, bet ir pakeičiama jo išorė. Kultūros paveldo objektui išorės keitimas reiškia jo unikalumo žūtį.

Dėl šios priežasties į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktiems pastatams daromos išlygos ir nereikalaujama pasiekti įprastiems daugiabučiams nustatytos C energinio naudingumo klasės. Vis dėlto vykdant darbus būtina pasirinkti būdą, kaip rekonstruoti daugiabutį nežalojant vertingųjų ypatybių ir siekiant kuo aukštesnių energinio naudingumo rodiklių.

„Kai apšiltinimas neįmanomas iš išorės dėl saugomo fasado ypatybių, galima būstą šiltinti iš vidaus. Tai – vienas dažnesnių variantų, tačiau tokiu atveju sumažėja vidaus patalpų naudingasis plotas. Jei ir tai savininkui netinka, tuomet galima rinktis alternatyvias priemones: šilumą izoliuojančius dažus, tapetus ar tinkus“, – sprendimus vardijo VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis.

Vienintelis objektas Ukmergėje

Daugiabučių modernizavimą administruojančios UAB „Ukmergės būtų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas sakė, kad Ukmergėje daugiabučių modernizacijos programoje dalyvauja vieno į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namo savininkai. Tai Vytauto g. 49 esantis pastatas, ukmergiškių vadinamas meškų namu, nes jį puošia meškų skulptūros.

Statinys įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą, jis pripažintas regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu, memorialiniu kultūros paveldo objektu. Namą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Jis įžymus tuo, kad tais metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Antrojo pasaulinio karo metu namo vidus išdegė, tačiau išorinės sienos liko stovėti. Vėliau jis buvo paverstas daugiabučiu.

Nors būstas prestižinis, tačiau energiniu požiūriu visiškai ne-efektyvus. Šaltuoju sezonu namo gyventojus kankina didžiulės šildymo išlaidos, todėl 2013 metų kovo mėnesį nutarta daugiabutį renovuoti.

Kadangi namas priklauso kultūros paveldui, beveik visus metus buvo derinami įvairūs rekonstrukcijos variantai, kol priimtas galutinis sprendimas ir pradėtas ruošti investicijų planas. Pagal jį namo fasadas nebus šiltinamas. Gyventojai nusprendė decentralizuoti šildymą – bus pakeisti dujinai katilai, taip pat apšiltinta pastogė. Darbų metu taip pat planuojama pakeisti butų langus, rūsio langelius bei lauko duris. A. Kalesnikas pasakojo, kad šiuo metu jau gautas leidimas statyboms ir darbai greitai bus pradėti. Pagal sutartį su rangovu namo renovaciją planuojama baigti šią liepą.

Skaičiuojama, kad po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė pasikeis iš E į D, šilumos energijos sąnaudos sumažės 37 proc., tačiau namo renovacijai bus skiriama mažesnė, 15 proc. valstybės parama. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles 35 proc. valstybės parama skiriama tų daugiabučių atnaujinimui, kurie po renovacijos pasiekia C energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos.

 

Kad namuose neapsigyventų pelėsis

Neretai girdime sakant, kad pelėsio atsiradimas – nevykusios renovacijos pasekmė. Tačiau specialistai tikina, kad tokia nuomonė visiškai klaidinga. Jų teigimu, pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema. Ir visiškai nesvarbu, ar namas renovuotas, ar ne.

Kenkia ir žmonių sveikatai

Paprastai gyventojai mano, jog pelėsis labiausiai kenkia būstui – darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą. Bet mokslininkų tyrimai rodo, kad įvairūs pelėsiniai grybai arba mikromicetai labiau nei pastatams kenkia žmogaus sveikatai. Augdami jie išskiria nuodingas lakias medžiagas. O kartu su jomis prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę“ ligų.

Pelėsiai dauginasi sporomis, jos sklinda oru. Priklausomai nuo jų dydžio ir formos, jos gali pasilikti ore valandas ar kelias dienas. Maži sporų kiekiai yra nepavojingi. Tačiau jų ilgalaikis poveikis gali sukelti alergines reakcijas ir kitas sveikatos problemas.

Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti – šiluma ir drėgmė, o pelėsio augimą dar labiau skatina nepakankamas oro judėjimas – netinkamas patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka. Jei dar žmonės bute laiko daug augalų ar gyvūnų, tai tik padidina tikimybę pelėsiui atsirasti.

Senas namas pelėsiui patrauklesnis

Dažniausiai pelėsis tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus, spartina gaminių ar būsto apdailos irimą.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis teigia, jog pelėsis dažniau aptinkamas nerenovuotuose, tinkamai neapšiltintuose pastatuose.

„Seni, prieš kelis dešimt-mečius statyti namai neturi tinkamo šiltinimo sluoksnio. Pavyzdžiui, žiemą lauke spaudžia 20 laipsnių šaltis, o buto viduje vyraujanti temperatūra – 20 laipsnių šilumos. Pačiame sienos šiltinimo sluoksnyje, kuris yra labai mažas, temperatūra bus apie minus 10 laipsnių. Prie pat buto sienos jau susidarys nežymiai teigiama temperatūra, kuri ypač palanki kondensatui kauptis, reiškia, ir pelėsiui veistis. Tuo tarpu renovuotų daugiabučių sienos bei stogas yra tinkamai apšiltinti, todėl nebesusidaro sąlygos kauptis kondensatui“, – tikino R. Kalvaitis.

Rajone daugiabučius namus eksploatuojančios UAB „Ukmergės butų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas patikino, kad būstai šiltinti pradedami tuomet, kai atitinkamai paruošiami pelėsio veikiami paviršiai. Todėl jau ruošiant investicinį planą į jį įtraukiami šie darbai.

Pamiršta vėdinti patalpas

Pasak A. Kalesniko, pelėsis gali tapti ir renovuotų namų gyventojų rūpesčiu, jei šie tinkamai nesirūpins savo būstu. Specialistas iš savo praktikos žino, kad dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – nepakankamai vėdinamos patalpos. Tad renovacijos metu privalu būstuose sutvarkyti ventiliaciją – išvalyti angas, pakeisti groteles.

„Jei nėra techninių galimybių sutvarkyti įrengtą ventiliacijos sistemą, įrengiama priverstinė. Taip padaryta renovuojamo Linų gatvės 14 namo trijuose butuose, Vilniaus gatvės 98a name“, – vardijo pašnekovas.

Būsto administravimo skyriaus viršininkas teigė, kad bendraudami su gyventojais visada pabrėžia butų vėdinimo būtinybę: „Pelėsiai patalpose veisiasi dėl per didelės drėgmės. Ji bute atsiranda, nes laistomos gėlės, skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas. Todėl žmonėms patariame bent jau porą kartų per dieną po kelias minutes gerai išvėdinti namus, plačiai atlapojant langus, kad susidarytų skersvėjis. Jei gyventojai to patarimo laikysis, minėtoji problema juos aplenks“.

Elena LIUTKUTĖ

www.gzeme.lt

 

Ukmergės savivaldybę planuojama priskirti Utenos apskričiai

Pirmadienį vykusiame Ministrų kabineto pasitarime pritarta Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytiems sprendimams, sudarantiems prielaidas naujų teritorinių statistinių vienetų nustatymui Lietuvoje. Kaip teigiama Vyriausybės Spaudos tarnybos pranešime spaudai, šie sprendimai būtini siekiant pasiruošti situacijai, kuomet Lietuva viršys 75 proc. Europos Sąjungos (ES) bendrojo vidaus produkto vidurkio, ir dėl to nebegalės gauti ES finansinės paramos kaip vienas mažiau išsivystęs regionas.

Tikėtina, kad ši 75 proc. riba bus viršijama jau paskelbus 2014 metų statistiką. Nedarant teritorinių statistinių vienetų nustatymo pakeitimų, 2021-2028 metų finansiniu laikotarpiu Lietuva būtų priskirta pereinamojo laikotarpio regionų kategorijai – dėl to šalis gautų iki 2,7 mlrd. eurų mažiau ES finansinės paramos nei gauna dabar, taip pat sumažėtų ne tik bendra paramos suma, bet ir maksimalus finansavimo intensyvumas – ES finansinė parama galėtų sudaryti ne 85 proc. (kaip šiuo metu), bet 60 proc. paramos viešiesiems projektams.

„Noriu nuraminti, jog naujų regionų sudarymas neturės įtakos vietos savivaldų sistemai – gyventojams nereikės perdeklaruoti savo gyvenamosios vietos, nesikeis institucijų darbas, pakeitimai neturės įtakos rinkimų sistemai. Toks skirstymas turės įtakos tik oficialiosios statistikos rinkimui – ji turės būti renkama pagal naujai suformuotus regionus. Tai padės gauti paramą mažiau išsivysčiusiems regionams ateityje“, – pažymėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Vyriausybės pasitarimo metu priimtu protokoliniu sprendimu pritarta tolimesniems darbams, kurie sudarys prielaidas pakeisti Vilniaus apskrities ribas, silpniau išvystytas apskrities savivaldybes priskiriant gretimoms apskritims. Numatyta, kad Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybės bus priskiriamos Utenos apskričiai, Šalčininkų rajono savivaldybė – Alytaus apskričiai.

Vyriausybės sprendimu Vidaus reikalų ministerijai kartu su Finansų ir Teisingumo ministerijomis pavesta iki 2015 metų rugsėjo 30 d. parengti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą, taip pat pasiruošti galimam kitų teisės aktų keitimui, oficialiosios statistikos laiko eilučių perskaičiavimui.

Ministerijoms taip pat pavesta įvertinti galimybes padidinti 2014-2020 metais skiriamą finansavimą Vilniaus miesto ir rajono, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėms tuo atveju, jei jos turės būti išskiriamos į labiau išsivysčiusį regioną.

www.gzeme.lt informacija

Entry with Audio

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit. Aenean commodo ligula eget dolor. Aenean massa. Cum sociis natoque penatibus et magnis dis parturient montes, nascetur ridiculus mus. Donec quam felis, ultricies nec, pellentesque eu, pretium quis, sem.

Nulla consequat massa quis enim. Donec pede justo, fringilla vel, aliquet nec, vulputate eget, arcu. In enim justo, rhoncus ut, imperdiet a, venenatis vitae, justo. Nullam dictum felis eu pede mollis pretium. Integer.

  • Donec posuere vulputate arcu.
  • Phasellus accumsan cursus velit.
  • Vestibulum ante ipsum primis in faucibus orci luctus et ultrices posuere cubilia Curae;
  • Sed aliquam, nisi quis porttitor congue

Continue reading