Gimtoji žemė: Atgimęs kryžius priminė istoriją ir įpareigojo jos nepamiršti

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Šeštadienį Šešuolių seniūnijoje vyko Laisvės kovotojų pagerbimo iškilmės. Kazimieravos kaime, partizanų žūties vietoje, buvo pašventintas atstatytas kryžius. Šešuolių bendruomenės namuose surengta atminimo popietė. Renginiuose dalyvavo ne tik gausus būrys Šešuolių seniūnijos gyventojų, bet ir atvyko svečių iš Ukmergės, Širvintų, Vilniaus.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo, kuriam vadovauja Aldona Kalesnikienė, rūpesčiu šiais metais rajone jau atstatyti du atminimo ženklai, įamžinę žuvusių partizanų atminimą.

Laisvės kovotojų pagerbimo iškilmės prasidėjo Šešuolių šv. Juozapo bažnytėlėje. Šv. Mišias už žuvusių partizanų ir visų Laisvės kovotojų atminimą aukojo parapijos klebonas monsinjoras Juozas Dabravolskas. Pamokslo metu dvasininkas kalbėjo, jog jis ne tik prisimena tuos mūsų tautai skaudžius įvykius, bet ir buvo šalia jų, to skausmo dalyvis.

„Mačiau kaip apsupo namą ir šeimininkams leidę pasiimti, kiek ranka pakelia, išvežė juos visiems laikams, negrįžtamai. Mačiau prie namų avis, karves, kurios laukė, kada ateis jų perrišti… Mačiau tuščiuose namuose vėjo varstomas duris ir išdaužytus langus, ant sienos kabančius šventus paveikslus… Mačiau motiną, kurios tris sūnus nušovė ir paguldė aikštėje… Tie jaunuoliai nebuvo nusikaltėliai – juos nužudė, nes jie mylėjo Lietuvą… Tai šiandien ir minime“, – sakė klebonas, apgailestaudamas, kad daugeliui mūsų Lietuva nešventa. Jiems šventas rublis, doleris, euras, litas…

„Skaudu, kad už Lietuvą niekas nekovoja. Nusišluosto nuo lūpų mamos pieną ir dumia į užsienį. O iš ten aiškina, kad labai myli Lietuvą“, – sakė kunigas ir ragino mylėti savo Tėvynę, nes ji tik viena, neapleisti maldos ir Mergelės Marijos.

Šv. Mišių metu giedojo Ukmergės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“ bei Širvintų tremtinių choras.

Iš Šešuolių bažnyčios iškilmių dalyviai vyko į Kazimieravos kaimą. Pusantro kilometro nuo kelio Šešuoliai-Želva, iš Pilionių kaimo pasukus į Kazimieravos viensėdį, 1946 metų sausio 22 dieną vykusiose kautynėse žuvo šešiolika Didžiosios Kovos apygardos „Plieno“ būrio partizanų.

Dabar šioje vietoje tyvuliuoja Pilionių tvenkinys, kurį prieš kelis dešimtmečius įrengė tuometinis Butkūnų kolūkis, o šalia jo įrengti tragediją ir jos didvyrius įamžinę atminties ženklai – nuo kalvelės į vandenį žvelgia medinis kryžius, papėdėje rymo didžiulis akmuo.

Medinis kryžius, kurį išdrožė uteniškis tautodailininkas Pranas Kaziūnas, Laisvės kovotojų atminimui iškilo monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva ir rūpesčiu. Ant trijų metrų pločio ir septynių metrų ilgio paminklinio akmens Dailės akademijos profesorius Antanas Kmieliauskas iškalė datas – 1940 06 15-1990 03 11 (Lietuvos nepriklausomybės praradimas ir atkūrimas).

Pradėdama kryžiaus pašventinimo iškilmes Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė A. Kalesnikienė perskaitė 1946 metų sausio 22 dienos kautynėse su Ukmergės apskrities MGB skyriaus karine-čekistine grupe žuvusiųjų pavardes. Tai Didžiosios Kovos apygardos būrių vadai Alfonsas Morkūnas-Plienas ir Povilas Švelnikas-Voldemaras bei jų vadovaujami partizanai Antanas Čepas-Desantas, Vincas Dūda-Šermukšnis, Jonas Gedžiūnas-Erelis, Jonas Jastremskas-Gluosnis, Antanas Kalibatas-Perkūnas, Edvardas Kalibatas-Vasaris, Stanislovas Kalibatas-Jovaras, Mykolas Majauskas-Žalgiris, Piliakalnis, Vladas Mikalajūnas-Žaibas, Stasys Navikas, Antanas Steponavičius-Viksva, Vladas Steponavičius-Lazdynas ir bevardis vokietis, kuris buvo pavadintas Fricu.

A. Kalesnikienė priminė, kad šių partizanų atminimą 2001 metais įamžino kraštietis monsinjoras A. Svarinskas. Tačiau medinis kryžius per dešimtmetį apnyko, jį reikėjo restauruoti.

Atstatytą kryžių pašventinęs monsinjoras J. Dabravolskas, kreipdamasis į gausų susirinkusiųjų būrį, paragino kiekvienuose namuose turėti kryželį, kad sunkiausiomis gyvenimo minutėmis į jį pažvelgus sielą sustiprintų Dievo meilė.

Taip pat iškilmių metu Šešuolių klebonas pašventino klubo „Miško broliai“ vėliavą ir palinkėjo klubo nariams niekada neišleisti jos iš rankų.

Į susirinkusiuosius kreipėsi rajono savivaldybės meras Vydas Paknys. Pasak jo, Lietuva gali didžiuotis Didžiosios Kovos apygardos partizanais, kurių nueitą kelią įamžino kryžius, ir palinkėjo saugoti laisvės kovotojų atminimą.

Renginyje dalyvavęs Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė, jog šio kryžiaus nebūtų be šviesios atminties monsinjoro A. Svarinsko. Trumpai apžvelgęs kunigo gyvenimo kelią J. Panka pažymėjo, jog A. Svarinskas labai daug prisidėjo prie to, kad Lietuva būtų laisva. Pasak politiko, monsinjoro darbai verti šventojo vardo.

„Tikiu, kad monsinjoras žiūri į mus, laimina mūsų darbus, tad būkime jo verti,“ – sakė tautininkas.

Seimo narys Kazys Grybauskas taip pat prisiminė monsinjorą A. Svarinską bei jo užmojį kryžiais pažymėti visas partizanų žūties vietas: „Kadangi tokių vietų yra labai daug, atminties ženklai iškilo ne visur. Tačiau dėka tuomečio aktyvaus Šešuolių seniūno Jono Dikčiaus, kitų pagalbininkų Kazimieravos kaime buvo pastatytas kryžius. Džiugu, kad jis restauruotas, tačiau žmonių dėmesio šiam paminklui reikės ir ateityje. Kviečiu rūpintis šiuo atminimo ženklu ir tą rūpestį bei atminimą perduoti ateities kartoms“.

J. Dikčius papasakojo iš vietinių žmonių girdėtą istoriją apie 1946 metų žiemą vykusį susišaudymą. Pasak jo, mūšis trukęs kelias valandas, jo metu buvo nušauti ne tik partizanai – nuo saviškių kulkų kritę ir keli stribai…

Taip pat J. Dikčius kreipėsi į iškilmėse dalyvavusius valdžios žmones ir išreiškė pageidavimą, kad nuo Pilionių kaimo iki kryžiaus būtų nutiestas kelias.

Susirinkusiesiems Zigmas Vašatkevičius perskaitė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko Jono Buroko sveikinimą, tremtinių chorai atliko kelias dainas.

Iš Kazimieravos kaimo renginio dalyviai grįžo į Šešuolius ir susirinko bendruomenės namuose, kur vyko atminimo popietė. Bendruomenės pirmininkas Stanislovas Budraitis pristatė Šešuoliuose atidengiant paminklą filmuotą medžiagą, kuri saugoma Kraštotyros muziejuje, taip pat pokalbį su tuometiniu kariuomenės vadu Jonu Kronkaičiu. Organizatoriai dėkojo šventės rėmėjams Seimo nariams Arūnui Dudėnui ir K. Grybauskui, Generolo Jono Žemaičio karo akademijai, rajono Savivaldybės tarybos nariui Andriui Kalesnikui, taip pat padėkos ir atminimo dovanėlės buvo skirtos V. Pakniui, S. Budraičiui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkui Petrui Musteikiui, menininkui Viktorui Ženteliui.

„Šilo“ pagrindinės mokyklos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją, koncertinę programą surengė Širvintų tremtinių choras, Ukmergės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“, moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ bei Liaušių etnografinis ansamblis „Ievužė“.

www.gzeme.lt

Loreta Ežerskytė

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.