J. Basanavičiaus g. 8, Ukmergė daugiabutį renovuos UAB „Aukštaitijos ranga“

CPO LT elektroniniame kataloge sėkmingai įvyko J. Basanavičiaus g. 8 atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo ir rangos darbų konkursas, kuri laimėjo UAB Aukštaitijos ranga, pasiūliusi mažiausią kainą – 1006220,27 Lt. Rangovas visus renovacijos darbus turi atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.

Trumpai apie įmonė

UAB „Aukštaitijos ranga“ ne pirmus metus sėkmingai dirbanti įmonė statybų srityje.
Bendrovėje dirba STR nustatyta tvarka atestuoti statinio statybos ir statinio statybos techninės priežūros vadovai. Atlikdami darbus vadovaujamės statybos techniniais reglamentais bei statybos taisyklėmis, patvirtintomis LR Aplinkos Ministerijoje. Visiems atliktiems darbams suteikiama LR Statybos įstatyme numatyta garantija.

Linų g. 12, Ukmergė daugiabutį renovuos UAB „Promostas“

CPO LT elektroniniame kataloge sėkmingai įvyko Linų g. 12, Ukmergė atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų konkursas, kuri laimėjo UAB Promostas, pasiūliusi mažiausią kainą – 630752,55 Lt. Rangovas visus renovacijos darbus turi atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.

Apie įmonę:

UAB „PROMOSTAS“ įregistruota 2006 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu įmonėje dirba didelę inžinerinę-techninę patirtį turintys darbuotojai, kurie gali atlikti aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančius statybos montavimo, remonto ir rekonstrukcijos darbus.

UAB „PROMOSTAS“ dirba pagal integruotą Kokybės, Aplinkos apsaugos ir Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, pagal standartų LST EN ISO 9001:2001, LST EN ISO 14001:2005 ir OHSAS 18001:2007 reikalavimus. Įdiegta Kokybės ir Aplinkos apsaugos vadybos sistema 2008 metų rugpjūčio mėnesį bei Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema 2010 m. sausio mėnesį buvo sėkmingai sertifikuota Lloyd’s Register Quality Assurance.

Renovacijos apžvalga (2014 m. lapkritis)

Daugiabučių renovacijos procesas Ukmergėje įgauna vis didesnį pagreitį. Trys daugiabučiai yra baigiami renovuoti ir artimiausiu metu bus pateikti prašymai valstybinei komisijai. Dar 5 namų renovacijos darbai yra pradėti, bet dėl pasikeitusių oro sąlygų bus pabaigti kitais metais.

Vyksta rangos darbai:

Miškų g. 50, Miškų g. 58, Linų g. 14, Linų g. 12, Vilniaus g. 98A, V. Kudirkos g. 8, Šviesos g. 1 ir 5, Deltuva

Išduoti statybos leidimai ir laukia rangos pradžios:

 Pivonijos 5B

 Vyksta projektavimo darbai:

Basanavičiaus 8, 9, 12, Maironio g. 4, Vytauto 49, Alyvų 3

Vykdomi viešieji pirkimai:

Miškų g. 46

Gyventojai pritarė investicijų planams, laukiama banko pritarimo

 Miškų g. 48, DAUKANTO 65 , KAUNO 27A, DELTUVOS 6, JAUNIMO 15, UOSIŲ 5, VYTAUTO 96, DAUKANTO 67, MIŠKŲ 38, JAUNIMO 52, JASIULIŠKIO 12, JAUNIMO 64, MIŠKŲ 36

 Negautas finansavimas dėl per didelio skolininkų skaičiaus name:

JAUNIMO 21, ŠVIESOS 3,  DELTUVOS 10A , A. VIENUOLIO 6, Šventupė

Savivaldybės apie renovaciją

Aplinkos ministerijai 2013 metų pradžioje pristačius naują daugiabučių namų modernizavimo modelį, ženkliai padidėjo savivaldybių vaidmuo, organizuojant energinio efektyvumo programų paruošimą ir įgyvendinimą. Akivaizdi renovacijos pažanga rodo, kad į šį procesą įsitraukus savivaldybėms, modernizavimo srityje jaučiamas žymus poslinkis į priekį. Tačiau ne viskas taip paprasta kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įgyvendinant naujo modelio daugiabučių namų modernizacijos programą, buvo pakeista eilė teisės aktų, nustatančių įvairias modernizavimo įgyvendinimo procedūras, kurios ne visada palengvina savivaldybių darbą.

Ukmergės rajono mero iniciatyva lapkričio 6 d. Lietuvos savivaldybių asociacija organizavo LSA Energetikos komiteto išplėstinį posėdį, kylančioms renovacijos projektų įgyvendinimo problemoms spręsti. Viena tokių – dėl valstybės paramos ir jos dydžio suteikimo pagal nustatytus terminus. Vadovaujantis nustatytais teisės aktais, statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo modernizavimo projektui įgyvendinti pasirašius iki 2015 m., o patį projektą įgyvendinus iki 2015 m. spalio 1 d., daugiabučio savininkams teikiama papildoma 25% parama (Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis). Tokiu atveju valstybės finansavimas renovacijos projektų įgyvendinimui siekia 40%. Tačiau, jeigu sutartis sudaryta po 2014 m. gruodžio 31 d. minėta valstybės parama sumažėja 10% ir sudaro tik 30%.

Dauguma savivaldybių jau dabar mato, kad iki nustatyto termino nepavyks sudaryti didžiosios dalies numatytų rangos darbų sutarčių daugiabučių namų atnaujinimo projektams įgyvendinti. Išklausyti kilusių sunkumų ir kartu ieškoti sprendimo būdų į posėdį buvo pakviesti Aplinkos viceministrė D. Matonienė ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius V. Serbenta.

Aplinkos viceministrė pasidžiaugė neblogais savivaldybių energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programų įgyvendinimo rezultatais. Taip pat pažymėjo, kad kas savaitę daugėja naujai pasirašomų statybos rangos darbų. Tuo pačiu suprasdama, kad ne dėl savivaldybių kaltės kai kurios procedūros nevyko taip sklandžiai, kaip tikėtasi, informavo, jog kitą savaitę Vyriausybę pasieks savivaldybes neraminančio teisės akto pakeitimo projektas, kuriame nebeliks sutarčių sudarymo termino reikalavimo. Tačiau, kaip teigė D. Matonienė, savivaldybės neturėtų „atsipalaiduoti“, nes projekto įgyvendinimo iki 2015 m. spalio 1 d. terminas vis dar išlieka. Ši data nekeistina, kadangi iki šio termino nepanaudoti pinigai iš Europos investicijų banko turės būt grąžinti Europos Komisijai, kaip neįsisavintos ES lėšos. Viceministrė taip pat pažymėjo, kad jeigu bus matyti, jog artėjant šiam terminui situacija su projektų užbaigimu yra prasta, bus ieškoma sprendimo būdų, kad namo renovacija gyventojams netaptų didesne finansine našta nei buvo žadėta.

Posėdžio metu BETA direktorius trumpai pristatė Lietuvoje (Utenos r., Birštono ir Šiaulių miesto savivaldybėse) pradedamą vykdyti kvartalinės renovacijos pilotinį projektą, kuriame LSA bus kviečiama būti partneriu ir perduoti kitoms savivaldybėms gerąją patirtį.

Savivaldybių asociacijos Energetikos Komiteto nariai kartu su BETA direktoriumi ir Aplinkos viceministre aptarė ir kitas praktines renovacijos vykdymo ir įgyvendinimo aktualijas.

www.lsa.lt

Ar sulauksime tos dienos, kai politikai prisiims asmeninę – politinę atsakomybę už brangiai kainuojančius sprendimus?

Ne kartą esu kalbėjęs apie tai, kad skaidrūs viešieji pirkimai – skaidrios valstybės pagrindas. Skandalas, kilęs Vidaus reikalų ministerijoje, kai, dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, buvo suimti politinį pasitikėjimą turėję politikai, primena apie viešųjų pirkimų problematiką Lietuvoje.

Žvelgiant į didžiuosius ryklius, dažnai pamirštamos mažosios perkančiosios organizacijos, kurios disponuoja nors ir sąlyginai nedidelėmis sumomis, tačiau sudėjus jas visas į vieną vietą, gaunamos tikrai pakankamai ženklios sumos. Neveltui „Transparency International“ kasmetiniuose tyrimuose konstatuoja, kad savivaldos institucijose korupcijos indeksas išlieka pakankamai aukštas.

Kompetencijų centras leistų efektyvesnę kontrolę

Viešųjų pirkimų tarnyba dažniausiai sulaukia mažųjų perkančiųjų organizacijų paklausimų ar prašymų padėti, vykdant kartais pakankamai sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras. Puikiai suvokiu, kad visos viešųjų pirkimų aktualijos neturėtų būti perkeliamos ugdymo, kultūros įstaigų vadovams. Šiems darbuotojams turi būti keliamas pagrindinis uždavinys – tinkamai vykdyti savo veiklos programą, o ne rūpintis naujausiomis Viešųjų pirkimų įstatymo naujovėmis (Įstatymas yra vienas iš dažniausiai keičiamų teisės aktų visų kadencijų Seime).

Manau, kad savivaldos lygmenyje sutelkus kompetencijų centrus ir dalį pirkimų procedūrų centralizavus, jų efektyvumas bei kontrolė taptų gerokai našesni. Savivaldoje dirbantys teisininkai, inžinieriai ir kitų sričių specialistai pirkimais gyvena kasdien, ir jiems įvykdyti pirkimo procedūras reikia gerokai mažiau laiko.

Šiuo metu likusios vienišos ir sąlyginai nekontroliuojamos nedidelės biudžetinės įstaigos naudojasi įstatymo landa, kai leidžiama supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse įrašyti skirsnį, kad iki 10 000 Lt pirkimui užtenka pasiteirauti vieno tiekėjo ir įvykdyti pirkimą žodžiu, nepasitelkus nei pirkimo specifikacijos, nei kvalifikacinių reikalavimų.

Nors įstatymo leidėjams atrodo, kad 10 000 Lt yra neverta dėmesio suma, tačiau mažoms biudžetinėms įstaigoms atveria kelią gyventi tiesiog susitarimų liūne, kai prekes ir paslaugas galima nusipirkti už tik dviems pusėms patrauklią kainą.

Ar pirkimų planas paviešintas, ar ataskaita paskelbta laiku ir panašios įstatyme numatytos prievolės lieka niekam neįdomios, nes Viešųjų pirkimų tarnyba yra tiesiog per maža, kad galėtų sukontroliuoti tokį kiekį mažųjų perkančiųjų organizacijų.

Kodėl Ukmergės savivaldybėje mažiau nei 9 proc. pirkimų yra skelbiami?

Ukmergės rajono savivaldybės administracija jau ne karta buvo kritikuota dėl vykdomų viešųjų pirkimų.

2010 metais atlikusi tyrimą, Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad Ukmergės rajono savivaldybėje viešieji pirkimai vykdomi pastoviai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Patikrinimo metu konstatuota, jog savivaldybė didžiąją dalį viešųjų pirkimų – 12 iš 19 – vykdė pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą.

2014 metais Ukmergės rajono savivaldybė įvykdė 294 viešuosius pirkimus, iš jų 270 mažos vertės pirkimai.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose Supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse numatyta, kad Žodžiu gali būti bendraujama kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant prekes ir paslaugas ir 30 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant darbus bei kitais atvejais.

Šia Viešųjų pirkimų „skyle“ ypač naudojasi Ukmergės rajono savivaldybė. Net 66 proc. (196 pirkimai) visų pirkimų buvo įvykdyta „žodžiu“. Kai vykdomas supaprastintas pirkimas žodžiu, lieka visiškai neaiškus paslaugos apibūdinimas ar funkciniai reikalavimai, t.y. nėra jokios pirkimo ir prekės ar paslaugos specifikacijos, neaišku kokiu pagrindu pasirinktas tiekėjas ir ar jo kaina tikrai mažiausia. Dažniausia dėl pirkimo dokumentų atsako tik pirkimą vykdęs specialistas (vienas žmogus).

Pagal viešai skelbiamus duomenis, Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2014 metais viso labo 32 pirkimus įvykdė elektroninėmis priemonėmis per Centrinę viešųjų pirkimų sistemą, iš jų tik 24 pirkimai buvo skelbiami (t.y. mažiau nei 9 proc. visų pirkimų).

Daugiau 25 proc. visų Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pirkimų įvykdyta neskelbiamų apklausų būdu. Dokumentų analizė parodė, kad savivaldybė vykdydama neskelbiamus pirkimus statybos montavimo ar remonto darbams dažniausiai apklausia dvi įmones, kurios priklauso tiems patiems savininkams. Tačiau, kai statybos darbų pirkimai yra viešai skelbiami, minėtos įmonės dažniausia lieka toli nuo mažiausią kainą pasiūliusių įmonių.

Savivaldybei 13 510 Lt bauda

Kad ne viskas Ukmergės savivaldybės pirkimuose yra gerai su viešaisiais pirkimais, byloja ir spaudoje neskelbtas 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos nuosprendis, kuriuo buvo panaikintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimas iš pirkimo (Ukmergės rajono Pabaisko pagrindinės mokyklos pastato modernizavimo rangos darbų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas) pašalinti įmonę, kuri pasiūlė mažiausią kainą.

Teismo kolegija įvertinusi perkančiosios organizacijos pažeidimo svarbą, sutarties vertę, skyrė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 13 510 Lt baudą, mokėtiną valstybės naudai, kuri bus sumokėta iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat savivaldybė privalės padengti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ar sulauksime asmeninės politikų atsakomybės?

Nors kadencijos ir keičia vietos savivaldoje esančius politikus, tačiau, kaip jau tapo įprasta, Viešuosius pirkimus Ukmergėje kuruoti atitenka vis tai pačiai politinei jėgai. Ir nors prieš rinkimus daugelis politikų žada skaidresnius viešuosius pirkimus, tačiau realybė rodo visai ką kitą. Pažeidimai ir paslapčių šydas vis labiau jaučiamas savivaldoje. Teliekia patiems užduoti retorinį klausimą: „Ar sulauksime tos dienos, kai politikai prisiims asmeninę – politinę atsakomybę už brangiai kainuojančius sprendimus?“