Vilkmerge.lt: Gatvių apšvietimui lėšų neužtenka?

Nuo vasario pradžios šalutinėse miesto gatvėse šviesos gesinamos jau 22, o ne 23 valandą. Tuo metu pagrindinėse – Kauno, Vilniaus, Vytauto, Gedimino ir Antakalnio gatvėse visą naktį lieka degti tik kas antras šviestuvas. Kodėl miestas tapo tamsesnis paklausėme miesto seniūno Stasio Jackūno.

S. Jackūnas nurodė tik vieną priežastį, kodėl sumažėjo apšvietimas – lėšų trūkumas. Normaliai apšviesti visą miestą reikia apie 650 tūkstančių litų, o savivaldybės biudžete šiems metams skirta tik 351 200 litų. Todėl tenka riboti apšvietimą – išjungiamos šviesos miesto centre – Vienuolyno gatvėje ir dviračių take.

Nors elektros energija pabrango, į tai neatsižvelgta. Šiais metais gatvių apšvietimui skirta tiek pat lėšų kaip ir ankstesniais metais. Seniūnas sako, kad šiuo metu už gatvių apšvietimą seniūnija elektros tinklams skolinga apie 100 tūkstančių litų. Lėšų gatvių apšvietimui trūksta nuolat, nes  2008 metais gatvių apšvietimas kainavo 497 700, 2009 metais – 388 100, 2010 metais – 391 000, 2011 metais – 400 540, 2012 metais – 443 505 litus. Vien už apšvietimą nuo 2012 metų gruodžio 21 iki 2013 metų vasario 1 dienos už elektros energiją gatvių apšvietimui teks sumokėti 74 tūkstančius litų.

S. Jackūnas neatmeta minties, kad, galbūt, vasarą gatvės bus visai neapšviestos. Tai lems pabrangusi elektros energija ir mažas gatvių apšvietimo finansavimas. Tačiau, pasak seniūno, gyventojai anksti išjungiama šviesa gatvėse dar nesiskundė.

Mano komentaras:

Miesto apšvietimas yra vienas svarbiausių veiksnių užtikrinančių miestiečių saugumą. Ukmergės rajono valdžios veikloje prioritetų nebuvimas priveda, kad reikia išjungti miesto apšvietimą. Atkreiptinas dėmesys, kad biudžete yra ne viena eilute, kurią sumažinus būtų galima rasti papildomų lėšų mieto saugumui, bet deja ciniškas mero elgesys tvirtinant biudžetą Tarybos nariams neleido balsuoti už minėtus siūlymus.

Atliekas Ukmergėje tvarkyti pretenduoja vilniečiai ir trakiečiai

Ukmergės rajono savivaldybės administracija buvo paskelbusi atvirą konkursą „Atliekų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje paslaugų pirkimas“. Penktadienį rajono savivaldybėje vyko vokų atplėšimo procedūra.

Konkurso sąlygose nurodoma, kad perkamos atliekų tvarkymo Ukmergės rajone paslaugos 5 metams. Preliminarus atliekų kiekis – apie 17 000 tonų per metus. Visos sutarties metu numatomas preliminarus atliekų kiekis – apie 80 000 tonų. Tiekėjas turės įrengti atliekų rūšiavimo liniją.

Rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Diana Gervinskienė „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad konkurse dalyvavo keturi tiekėjai.

„Ukmergės bendrovių tarp konkurso dalyvių nėra. Pasiūlymus pateikė trys Vilniuje ir viena Trakuose registruotos įmonės. Tai uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice”, „Ekonovus“, „Komunalinių įmonių kombinatas“ bei individuali įmonė „Viešųjų pirkimų sprendimai“. Atplėšus vokus su pasiūlymais, prasidėjo pasiūlymų nagrinėjimas ir tiekėjų kvalifikacijos vertinimas. Atlikus šias procedūras, bus nustatyta dalyvių eilė“, – sakė Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja.

D. Gervinskienė tikisi, kad eilė gali būti paskelbta dar šią savaitę.

Įmonės tinklapyje skelbiama, kad 1995 metais įkurta bendrovė „Ecoservice” – didžiausia atliekų tvarkymo bendrovė Lietuvoje, užsiimanti antrinių žaliavų ir komunalinių atliekų surinkimu, vežimu ir apdorojimu. Nuo pat veiklos pradžios ji daug dėmesio skyrė atliekų tvarkymo technologijoms vystyti, naujiems tvarkymo būdams taikyti. Bendrovė įrengė erdvius gamybinius pastatus, autotransporto dirbtuves, suprojektavo ir įdiegė atliekų rūšiavimo linijas, presavimo įrangą, nuotekų valymo įrenginius, PET butelių smulkinimo ir plovimo technologijas. Šiuo metu „Ecoservice“ turi vieną galingiausių Baltijos šalyse įrangų, leidžiančią surūšiuoti ir paruošti perdirbimui apie 2 tūkst. tonų antrinių žaliavų per mėnesį. Taip pat tinklapyje pažymima, kad UAB „Ecoservice“ bei dukterinės įmonės UAB „Specialus autotransportas“, UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ ir UAB „Tvar.com“ veiklą vykdo keturiolikoje Lietuvos Respublikos savivaldybių.

„UAB „Ekonovus“ įsteigta 2011 m. įsigijus ir reorganizavus vokiečių įmonių grupės „Tönsmeier“ bendroves UAB „Švaros diena“, UAB „Švarus miestas“, UAB „Dzūtra“ ir UAB „Paslaugos šakiečiams“, kurios sėkmingai du dešimtmečius tvarkė atliekas ir antrines žaliavas savo regionuose. Prieš įsigydama šias bendroves, UAB „Ekonovus“ buvo bendrovės UAB „Eko Group“ akcininkė. Suvienijusi visas anksčiau minėtas bendroves ir UAB „Eko Group“, šiandien UAB „Ekonovus“ tvarko atliekas Vilniuje, Kauno rajone, Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, Kaišiadoryse, Prienuose, Birštone, Alytaus mieste ir rajone, Šakiuose, Šiauliuose, Panevėžyje ir Baltarusijos sostinėje Minske, kur veikia bendrovės dukterinė įmonė „Ekogruppa“. UAB „Ekonovus“ – tai vienintelė bendrovė, turinti antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo padalinius visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, iš kurių gali aptarnauti bet kurioje šalies vietoje įsikūrusį klientą“, – apie kitą konkurse dalyvavusią įmonę rašoma jos tinklapyje.

Nuo 2012 metų rugsėjo rajone atliekas tvarko UAB „Ukmergės versmė“. Rajono savivaldybės su UAB „Ukmergės versmė“ pasirašytoje atliekų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje paslaugos teikimo sutartyje įkainis už toną yra 244,00 Lt su PVM. Šios paslaugos atlikimo terminas – 6 mėnesiai. Kaip teigė D. Gervinskienė, sutartyje numatyta, jog šis terminas gali būti pratęstas, kol paaiškės naujas konkurso laimėtojas.

Loreta Ežerskytė

www.gzeme.lt

Sėkmingiausio Ukmergės rajono kūrėjo nominacijai pateikta Vaido Ramoškos kandidatūra

Vadovaudamasis Geriausio Ukmergės rajono kultūros darbuotojo, sėkmingiausio Ukmergės rajono kūrėjo kūrybinio projekto ir Metų kultūros mecenato nominacijų suteikimo nuostatų 13 punktu pateikiau  sėkmingiausio Ukmergės rajono kūrėjo nominacijai Vaido Ramoškos kandidatūrą.

Vaidas Ramoška prieš kelis metus, Lietuvą nustebino įvairiomis meninėmis instaliacijomis, sukurtomis angelų skulptūromis, kitais projektais. Kūrėjo darbai jau kelerius metus puošia Ukmergę ir įvairias rajono vietas. Skulptūra „Veidas“ stovi Kęstučio aikštėje, skverelyje priešais rajono savivaldybę. Taip pat menininkas yra sukūręs „Vilkmergėlę“ – mergaitės su vilkiuku skulptūrą. Prieš kelerius metus ji per miesto šventę buvo iškelta ant Laisvės paminklo. Savo darbus V. Ramoška yra dovanojęs gimtajai Želvai. Vidinį mokyklos kiemą puošia skulptūrų kompozicija. Iš granito iškaltame skulptūriniame ženkle jis įamžino 1926 metais Želvoje gimusio Nobelio premijos laureato, Kembridžo universiteto profesoriaus Aarono Klugo atminimą.

 Bene labiausiai Lietuvoje ir už jos ribų V. Ramošką garsina jo sukurti angelai. Menininko sukurti darbai puošia įvairius Lietuvos miestus, Varšuvą, Liublianą, Sankt Peterburgą, Taliną, Stokholmą, Kaliningradą, Joensą (Suomija), Dubliną, Rygą, Lisaboną, bei kitus pasaulio miestus.

LRT: Ukmergės rajono savivaldybės administracija Ūkio banke įšaldė 6 mln. lt

 LRT informacinėse laidose pranešė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija Ūkio banke įšaldė 6 mln. lt. Pasak Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovų, vasario 11 d. Ukmergės rajono savivaldybė padarė 6 mln. lt pavedimą iš Ūkio banko į kitą banką, tačiau Lietuvos bankas šią operaciją sustabdė, o vasario 12 d.  sustabdė viso banko veiklą.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracijos direktoriaus pavaduotoja prieš užimant dabartines pareigas dirbo Ūkio banko Ukmergės skyriaus valdytojo pavaduotoja.

LRT laidos Panorama įrašą  rasite paspaudę žemiau esančią nuorodą

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/33561/panorama?popup

 

2013 m. kovo 1 d. įsigalioja nauji atsiskaitymo terminai tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų

Ūkio ministerija atkreipia viešųjų pirkimų sistemos dalyvių dėmesį, kad 2013 m. kovo 1 d. įsigalios Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame nustatyti nauji mokėjimo laikotarpiai komercinėse sutartyse už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Šie nauji atsiskaitymo terminai turės būti taikomi ir viešųjų pirkimų sutartims, sudarytoms atlikus viešuosius pirkimus, pradėtus nuo 2013 m. kovo 1d.

Įstatyme nustatyti šie mokėjimo laikotarpiai tarp ūkio subjektų ir Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų:
– per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą;
– jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas skolininkui išrašytas ir išsiųstas nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis;
– kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą gauna anksčiau, negu jam pateiktos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos;
– jeigu įstatymuose ar komercinėje sutartyje yra nustatyta priėmimo ar patikrinimo procedūra, kuria turi būti patikrinta, ar prekės, paslaugos ar darbai atitinka komercinės sutarties sąlygas, ir jeigu prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą anksčiau arba prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dieną, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dienos.

Pažymėtina, kad komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų nustatytas mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu aukščiau nustatyti laikotarpiai, išskyrus Įstatyme nustatytus išimtinius atvejus (žr. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį), kuomet šis laikotarpis gali siekti 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos.

Milijoninės savivaldybės lėšos įstrigo Ūkio banke

Ketvirtadienį Ukmergės rajono laikraščio „Gimtoji žemė“ kalbintas rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys neslėpė, kad Ūkio banko veiklos sustabdymas turės įtakos ir savivaldybei, ir jos įmonėms: „Rajono savivaldybės veikla nėra paralyžiuota, tačiau šiomis dienomis patirsime įvairių nepatogumų. Gali būti, kad vėluos avansų mokėjimas savivaldybės administracijos bei biudžetinių įstaigų darbuotojams. Jei biudžeto lėšos per savaitę nebus „atšildytos“, galbūt pavyks gauti beprocentinę paskolą ir vykdyti būtiniausius mokėjimus. Darbuotojai, turėję sąskaitas Ūkio banke, atsidaro jas kituose bankuose, tad atlyginimus jiems bus galima pervesti. Tikiuosi, kad vis tik situacija jei ne šią savaitę, tai kitos pradžioje bus aiškesnė“.

Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio šalyje, kurios pagrindinė sąskaita buvo atidaryta Ūkio banke. Sprendimas rajono biudžeto lėšas perkelti iš kito banko į Ūkio banką priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Tuometinę rajono valdžią „sugundė“ pasiūlytos geriausios sąlygos.

Kaip teigė J. Varžgalys, po „Snoro“ banko griūties kitoms šalies savivaldybėms patyrus nuostolių, būta svarstymų perkelti Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto lėšas iš Ūkio banko į kitą. Tuo labiau kad buvo pasigirdę įtarimų, jog „Snoro“ likimas gali ištikti ir Ūkio banką. Tačiau apsvarsčiusi kitų bankų pasiūlytas sąlygas rajono valdžia nusprendė biudžeto sąskaitą palikti tame pačiame banke.

„Ūkio bankas mums siūlė ne tik didžiausias palūkanas ir geriausias aptarnavimo sąlygas. Be to, šis bankas vienintelis mums sutiko pagelbėti, kai turėjome finansinių sunkumų, perėmę iš nuomininko šilumos ūkį“, – teigė rajono savivaldybės administracijos direktorius.

J. Varžgalys nesutiko atskleisti, kiek rajono biudžeto lėšų yra įšaldyta Ūkio banke. Jis tik prasitarė, jog suma skaičiuojama milijonais. Vadinasi, uždarytame Ūkio banke įšaldytų savivaldybės lėšų suma viršija valstybės apdraustą 100 tūkst. eurų arba 345 tūkst. litų sumą.

Pažymėtina, kad savivaldybės administracija turi spręsti dėl banko parinkimo ne pagal principą – patiko nepatiko, o vadovautis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytomis normomis.

Plačiau apie Ūkio banko krizę galite skaityti paspaudę žemiau esančią nuorodą

www.gzeme.lt

Nuotrauka Vilkmerge.lt

Savivaldybės reikalavimas darbuotojams – nauja sąskaita tik DNB banke

Lietuvos bankui sustabdžius Ūkio banko veiklą, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vadovybės sprendimu, administracijos darbuotojai sąskaitas, į kurias pervedami atlyginimai privalo perkelti į DNB banką. Pažymėtina, kad iki tampant administracijos direktoriumi DNB banko Ukmergės skyriaus valdytoju dirbo J. Varžgalys.

Sustabdžius Ūkio banko veiklą iškilo grėsmė Ukmergės rajono savivaldybės likvidumui

Sustabdžius Ūkio banko veiklą iškilo grėsmė Ukmergės rajono savivaldybės likvidumui. Tokia situacija susiklostė todėl, kad beveik visos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir dauguma savivaldybei pavaldžių įstaigų savo sąskaitas buvo patikėjusios būtent minėtam bankui.

Bus papildyta