“Gimtosios žemės” straipsnis apie Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos neeilinį posėdį (2012-01-12), kurį matydama Ukmergės rajono valdžios abejingumą ir neveiklumą sušaukė rajono Tarybos opozicija. Labai gaila, kad visus mano pasiūlymus, kurie būtų pagelbėję rajono gyventojams utilizuojant asbesto gaminius valdančioji dauguma sutartinai atmetė. Juokingiausia buvo, kai atmetė net tokius siūlymus, kaip programos vykdymą patikėti administracijos direktoriui ar kad po metų rajono tarybai būtų pateikta programos vykdymo ataskaita.
Loreta EŽERSKYTĖ
Ketvirtadienį vyko neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis. Pirmininkavęs mero pavaduotojas Regimantas Baravykas informavo, jog į Tarybą yra išrinkti 25 nariai, posėdyje dalyvavo 22. Meras valstietis liaudininkas Algirdas Kopūstas neatvyko, nes atostogauja, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Juozas Armanavičius posėdį praleido dėl svarbių darbo reikalų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Birutė Žilėnienė – dėl ligos.
Neeilinis posėdis buvo sušauktas, kai sausio 4 dieną vykusiame taip pat neeiliniame posėdyje to paprašė opozicija – Lietuvos socialdemokratų partijai, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir Darbo partijai priklausantys Tarybos nariai. Į neeilinio posėdžio darbotvarkę buvo įrašytas vienas klausimas – dėl paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programos patvirtinimo. Prieš pradedant jį svarstyti buvo pasveikintas gimtadienį švenčiantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valdas Mikalajūnas.
Šios kadencijos Savivaldybės taryba į posėdžius buvo susirinkusi 16 kartų. Iš jų keturi posėdžiai – antras, penktas, penkioliktas ir šešioliktas – buvo neeiliniai.
„Gyvename tarsi karo sąlygomis“
Posėdis, kaip jau tapo įprasta šios kadencijos Tarybos darbe, prasidėjo piliečių tribūna. Šįkart buvo išklausyta trijų ukmergiškių pasisakymų. Pirmoji į Savivaldybės tarybos narius Gėlių ir Kauno gatvių gyventojų vardu kreipėsi Violeta Umbrasienė.
„Jau keleri metai mes neturime ramybės, gyvename tarsi karo sąlygomis. Viso to priežastis – tai Aldonos ir Edvardo Adomavičių bei Vytauto Maziliausko visapusiškas savivaliavimas ir neteisėti veiksmai, žeidžiantys mūsų teisėtus interesus, žmogiškąjį orumą, sveikatą ir ramybę.
Šie piliečiai gyvena Kauno g. 72 esančiame daugiabutyje, tačiau savivaliauja Gėlių gatvėje“, – kalbėjo ukmergiškė ir vardijo kaimynų savivalės faktus. Kaip sakė V. Umbrasienė, „Adomavičiai be leidimo valdiškoje žemėje šalia Gėlių gatvės pasistatė garažą, virš kurio yra pastatytas antras aukštas, įrengta pirtis bei priebutis“. Ukmergiškės teigimu, „greta stovi ir Maziliausko savavališkai pastatytas garažas“. Kalbėtoja kaltino minėtus gyventojus tuo, kad jų iniciatyva buvo atlikti klaidingi Kauno g. 72 ir 74 namų geodeziniai matavimai, kad prie gatvės prikrauta statybinių medžiagų ir atliekų, kad tenka kęsti jų išpuolius.
„Ponia A. Adomavičienė, kuri, beje, dirba savivaldybei priklausančioje įmonėje UAB „Ukmergės butų ūkis“ vyr. buhaltere, jos vyras bei V. Maziliauskas mano, kad jų interesai yra aukščiau visų kitų ir jų galima siekti teisėtais ir neteisėtais būdais, pasiskelbiant mero giminaičiais, vicemero buvusiais bendradarbiais ir kitais jiems vieniems suprantamais argumentais“, – kalbėjo V. Umbrasienė. Ji sakė, kad šiais klausimais 2009, 2010 ir 2011 metais gyventojai raštu kreipėsi į rajono savivaldybę, čia buvo apsilankę rajono vadovai, Tarybos nariai, kiti atsakingi darbuotojai, tačiau iškeltos problemos nesprendžiamos ir iki šiol žmonės negavo jokio atsakymo.
Kalbėtoja piktinosi, kad prieš kurį laiką A. Adomavičienė toje pačioje piliečių tribūnoje paprašė prie savavališkai pastatyto pastato skirti žemės sklypą. „Savivaldybės architektas mus ne kartą patikino, kad šioje vietoje, kuri vadinama žaliąja zona, negali būti formuojamas joks sklypas. Tačiau praėjusią savaitę reikalai pajudėjo savivaliautojų pusėn“, – sakė gyventojų atstovė, pridūrusi, kad šios savaitės pradžioje sunerimę gyventojai vėl kreipėsi į savivaldybę. Pasak V. Umbrasienės, labiausiai nustebino vicemero atsakymas. Jis neva nei patvirtino, nei paneigė, kad Adomavičiams bus skiriamas prašomas plotas…
Kreipdamasi į Tarybos narius V. Umbrasienė prašė bendrauti ne tik su viena suinteresuota puse, bet ir išklausyti gyventojus, kurių interesai gali būti pažeidžiami.
„Nejau mes iš Afrikos…“
Anykščių gatvės 5 namo gyventojas Henrikas Šereika išsakė savo ir kaimynų rūpesčius. Pasak ukmergiškio, palei minėtąjį namą nėra šaligatvio, neįrengta lietaus kanalizacija, apšvietimas. Gyventojai dėl to kenčia nepatogumus, nesaugu išeiti į kiemą mamoms su mažais vaikais.
„Daug kartų kreipėmės, kad prie namo būtų pastatytas bent vienas stulpas apšvietimo lempai, bet pagalbos nesulaukėme“, – tvirtino H. Šereika. Pasak jo, neseniai Dukstynoje buvo tvarkomas gatvių ir kiemų apšvietimas, tad Anykščių gatvės 5 namo gyventojai paprašė išspręsti ir jų problemą.
„Mums buvo paaiškinta, kad darbai atliekami už Europos Sąjungos skirtus pinigus, todėl mums pagelbėti negali. Nejau mes iš Afrikos, kad negalima mūsų kieme atlikti europinėmis lėšomis finansuojamų darbų…“ – replikavo ukmergiškis.
Dukstynos mikrorajono gyventojas prašė valdžios spręsti minėtojo namo žmonėms aktualią problemą ir siūlė du sprendimo variantus. Jo manymu, jeigu nėra galimybių įrengti šaligatvį ir apšvietimą, tuomet reikėtų kiemą padaryti uždarą ir jame uždrausti transporto priemonių eismą.
Atliko ukmergiškių apklausą
Piliečių tribūnoje pasisakęs pedagogas Alfonsas Strelčiūnas ragino politikus nulipti nuo pjedestalų, prisiminti Laisvės kovotojus, susitelkti ir visiems kartu dirbti Ukmergės krašto žmonių gerovei, o ne ieškoti priešų ir kaltų.
A. Strelčiūnas papasakojo apie savo atliktą Ukmergės gyventojų apklausą, pabrėždamas, jog tai darė savo iniciatyva, o ne kieno nors paprašytas. Jis sakė apsilankęs dėvėtų rūbų parduotuvėje „Humana“ ir turgavietėje, kur dažniausiai apsiperka „paprasti ukmergiškiai“, ir pasiteiravęs jų nuomonės apie kai kuriuos rajono politikus. Kaip teigė A. Strelčiūnas, jų pavardžių „etikos sumetimais“, išskyrus mero A. Kopūsto, jis viešai neminės.
„Iš 100 pasisakiusiųjų 90 teigė, kad jie pasitiki A. Kopūstu ir jį palaiko. Vykdykite rinkėjų valią ir dirbkite visų žmonių labui“, – sakė pedagogas. Taip pat jis patikino, jog tam politikui, kuris yra šventas, pastatytų paminklą, tačiau tokių kol kas jis nematąs…
Programą patvirtino, bet neskyrė lėšų
Sprendimo „Dėl paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programos patvirtinimo“ projektą posėdyje pristatė rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius. Jis yra 2010 metų vasario 8 dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės Asbesto šalinimo programai vykdyti narys.
Kaip teigė K. Jurkevičius, 2008 metais Vyriausybė patvirtino nacionalinę asbesto šalinimo programą, jai įgyvendinti buvo numatytos lėšos, tačiau realiai ji nebuvo vykdoma, nes tam neskirta lėšų.
Pasak pranešėjo, nepaisant to, kad pinigų neskirta, kai kurie darbai buvo atliekami. 2010 metų pradžioje rajone buvo inventorizuoti visuomeninės paskirties pastatai, turintys asbesto gaminių. Po metų buvo atlikta visų pastatų inventorizacija.
„Pagal 2010-2011 m. savivaldybės teritorijoje atliktą asbesto turinčių gaminių inventorizaciją nustatyta, kad iki 2011 metų kovo 31 dienos kaimo vietovėse inventorizuota 1 221 vnt. gyvenamųjų pastatų, kurie turi 2200,99 tonų asbesto gaminių“, – tokius skaičius pateikė K. Jurkevičius. Jis taip pat teigė, kad darbo grupė ruošė Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programą, tačiau sustota ir ji nebuvo teikiama tvirtinti, nes paaiškėjo, kad per didelė našta ją finansuoti vien valstybės ir savivaldybės lėšomis.
K. Jurkevičius tvirtino, jog Asbesto šalinimo programai rajone nuolat buvo skiriamas dėmesys, tačiau imtis realių žingsnių trukdė lėšų stygius. Pasak jo, kai praėjusių metų pabaigoje reikalai pajudėjo, kai žemės ūkio ministras praėjusių metų gruodžio 27 dieną patvirtino programos įgyvendinimo taisykles, jau kitą dieną susirinkusi savivaldybės darbo grupė paruošė Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programos projektą. Jis, kaip sakė K. Jurkevičius, buvo įregistruotas sausio 3 dieną.
Kaip prisidės rajono savivaldybė?
Pranešėjas sulaukė daug klausimų. Labiausiai jį „atakavo“ opozicijai priklausantys Savivaldybės tarybos nariai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Kalesnikas ryžtingai tvirtino, jog problemos sprendimas rajone metus buvo vilkinamas, savivaldybė nieko nepadarė vykdydama prieš kelerius metus patvirtintą Asbesto šalinimo programą. Politikas tvirtino, kad rajone yra sukaupta daug asbesto gaminių, gyventojai neturi kur jų padėti.
Socialdemokratas Kazys Grybauskas, pratęsdamas kolegos mintį, domėjosi asbesto gaminių utilizavimo galimybėmis ir šios paslaugos kainomis. K. Jurkevičius paaiškino, jog rajone nėra numatyta sandėliuoti asbesto gaminius. Juos utilizuoti priima dvi įmonės. Vienoje jų tonos tokių gaminių utilizavimas kainuoja 500 Lt (be PVM), kitoje – 600 Lt (be PVM). Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas pabrėžė, jog rajono savivaldybė šių paslaugų nefinansuoja.
Socialdemokratų partijos atstovas Arūnas Dudėnas replikavo, kad savivaldybė pusšimčiui Dainavos gyventojų pagelbėjo skyrusi pusę milijono, tuo tarpu nepalyginamai didesnio masto problemai spręsti lėšų nerandama…
Darbo partijos atstovas Rolandas Janickas siūlė pagalvoti ir apie miesto gyventojus, kurie negali pretenduoti į numatytą paramą, tačiau dėl asbesto keliamo pavojaus sveikatai kenčia ne mažiau nei gyvenantys kaime.
Socialdemokratė Klavdija Stepanova išsakė savo mintis dėl konsultacijų kaimo gyventojams, kurie pretenduos į paramą ir jiems teks pildyti įvairius dokumentus. Tarybos narė svarstė, jog gyventojams galėtų padėti savivaldybės administracijos kai kurių skyrių, taip pat seniūnijų darbuotojai.
Valstietė liaudininkė Elena Mirinavičienė sakė, kad būtina visuomenę informuoti apie asbesto gaminių keliamą žalą sveikatai. Ji siūlė įpareigoti gyventojų švietimu užsiimti Visuomenės sveikatos biurui.
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių
Svarstant šį daugumai kaimo žmonių aktualų klausimą buvo matyti, kaip rajono politikai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Opozicija nepaliaudama tvirtino, jog valdantiesiems nerūpi kaimo gyventojai, jog jie nenori ieškoti lėšų, kad savivaldybė prisidėtų prie Asbesto šalinimo programos įgyvendinimo. Tuo tarpu daugumos atstovai aiškino, jog posėdyje būtina tik patvirtinti Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programą, kuri „uždegtų žalią šviesą“ kaimo gyventojams pretenduoti į Europos Sąjungos skiriamą paramą. Jų teigimu, šiuo požiūriu savivaldybė paliekama nuošalyje, nes programa bus įgyvendinama Europos Sąjungos lėšomis, ją administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra.
A. Kalesnikas, be kita ko, siūlė svarstomą programą papildyti punktu, jog rajono savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra atsakingas už jos vykdymą, metų pabaigoje atsiskaitytų visuomenei. Tačiau šiam siūlymui valdantieji balsuodami nepritarė.
Po emocingų pasisakymų ir replikų, netgi vienų kitiems mestų kaltinimų posėdžiui pirmininkavęs R. Baravykas pasiūlė tvirtinti programos projektą su keliomis posėdžio metu padarytomis pataisomis. Už sprendimo projektą balsavo 18, prieš vienas, du Tarybos nariai susilaikė.
Patvirtinus Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programą, rajono kaimo gyventojai, norintys keisti asbestinių stogų dangą, nuo sausio 16 dienos turės teisę teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą.
Panašios naujienos:
