Rinkimai 2012: Naujajame Parlamente dirbs L. Graužinienė, J. Veselka ir A. Dudėnas

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Seimo nariais išrinkti trys ukmergiškiai. Tai antrojo rinkimų turo laimėtojas Julius Veselka bei daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatai Loreta Graužinienė ir Arūnas Dudėnas.

Sekmadienį už Partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškeltą kandidatą J. Veselką balsavo 48,3 proc. rinkėjų. Darbo partijos kandidatė L. Graužinienė sulaukė 45,75 proc. rinkėjų palaikymo.

Galutinius Seimo rinkimų rezultatus VRK turėtų paskelbti iki lapkričio 4 dienos.

Pakartotiniame balsavime – po du kandidatus

Seimo rinkimų pakartotiniame balsavime dalyvavo po du kandidatus, kurie spalio 14 dieną vienmandatėse apygardose surinko daugiausia balsų. Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje iš keturiolikos kandidatų į antrą turą pateko Darbo partijos atstovė 49 metų L. Graužinienė ir Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas 69-erių J. Veselka. Už didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukusią L. Graužinienę spalio 14-ąją balsavo 22,78 proc. rinkėjų. J. Veselka gavo 19,81 proc. balsų.

Sekmadienį balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture vyko 67 vienmandatėse apygardose. Dėl mandato varžėsi po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus, 28 socialdemokratai, devyni partijos „Drąsos kelias“ kandidatai, septyni Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai – iš viso 134 kandidatai. Antras rinkimų turas nebuvo organizuojamas trijose vienmandatėse apygardose, kuriose Seimo nariai išrinkti jau pirmame ture. Taip pat pakartotinis balsavimas spalio 28-ąją nevyko Zarasų-Visagino apygardoje, kurioje pirmo turo balsavimo rezultatai pripažinti negaliojančiais.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų.

Rinkėjai nebuvo tokie aktyvūs

Spalio 14 dieną vykusiuose rinkimuose į Ukmergės vienmandatės rinkimų apygardos sąrašus buvo įrašyta 34 754 rinkėjai. Balsuoti atėjo daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių ukmergiškių – 18 014 (51,83 proc.). Iš jų paštu balsavo 2 398 gyventojai. Aktyviausiai rinkimuose dalyvavo Pašilės (54,2 proc.), Klaipėdos (52,47 proc.), Jono Basanavičiaus (51,84 proc.), Maironio (50,83 proc.) apylinkių rinkėjai.

Pasyviausi rinkimuose buvo Laičių (29,83 proc.), Antakalnio ir Taujėnų (po 30,81 proc.), Lyduokių (30,94 proc.), Deltuvos ( 31,13 proc.) rinkimų apylinkių rinkėjai.

Antrame rinkimų ture ukmergiškiai jau nebuvo tokie aktyvūs. Iš rinkimų sąrašuose buvusių 34 733 rinkėjų balsavo 10 843 (31,22 proc.). Aktyviausiai pakartotiniame balsavime dalyvavo Balelių gyventojai – balsuoti atėjo 45,27 proc. rinkėjų. Anykščių rinkimų apylinkėje balsavo 42,03 proc. rinkėjų, Krikštėnuose – 41,96 proc. rinkėjų. Mažiausias rinkėjų aktyvumas užfiksuotas Rečionių rinkimų apylinkėje (25,19 proc.), taip pat pasyviai balsavo Siesikų (26,02 proc.), Deltuvos apylinkės gyventojai (26,7 proc.).

Daugiausia balsavo Siesikuose

Penktą kadenciją Seime dirbsiantis ir iš jų ketvirtą Ukmergės rinkėjams atstovausiantis J. Veselka didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė Siesikuose – savo gimtinėje. Antrame ture čia į rinkimus atėjo 322 siesikiečiai. Už kraštietį balsavo 233 (67,93 proc.) rinkėjai. Taip pat J. Veselką aktyviai palaikė Antakalnio (62,26 proc.), Lyduokių (61,74 proc.), Deltuvos (56,64 proc.), Balelių (55,06 proc.) apylinkių rinkėjai.

Iš rajone esančių trisdešimt dviejų rinkimų apylinkių antrame rinkimų ture J. Veselka pirmavo dvidešimtyje. Pirmame ture 16 apylinkių pirmavo L. Graužinienė, 9 apylinkių rinkėjai daugiausia balsų skyrė J. Veselkai, 6 apylinkėse laimėjo A. Dudėnas. Žemaitkiemio rinkimų apylinkėje daugiausia balsų iškovojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Danutė Užkurėlytė.

Rezultatai geresni nei 2008-iais

Darbo partijos kandidatė L. Graužinienė kandidate į Seimą Ukmergės vienmandatėje apygardoje buvo iškelta trečią kartą. 2004 metais ji gavo 23,23 proc. balsų, tarp aštuonių kandidatų buvo antra ir kartu su J. Veselka varžėsi antrame ture. Pakartotinis balsavimas sėkmingesnis buvo politikės konkurentui. Už J. Veselką balsavo 47,83 proc. rinkėjų, už L. Graužininenę – 43,99 proc. Seimo nariu Ukmergės vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas J. Veselka. L. Graužinienė į Seimą pateko daugiamandatėje apygardoje – pagal sąrašą.

2008 metų Seimo rinkimai L. Graužinienei buvo mažiau sėkmingi. Tarp vienuolikos kandidatų Darbo partijos atstovė ženkliai nusileido ją aplenkusiems J. Veselkai bei Janinai Galiauskienei.

Spalio 14 dieną vykęs balsavimas L. Graužinienei lėmė sėkmingą rinkimų pradžią. Pirmame ture ji aplenkė visus trylika Ukmergės vienmandatės rinkimų apygardos kandidatų. Tačiau antras turas ir vėl sėkmingesnis buvo J. Veselkai.

Pakartotiniame balsavime L. Graužinienę aktyviausiai palaikė Balelių (55,06 proc.), Linų (55,01 proc.), Transporto (54,09 proc.) rinkimų apylinkių rinkėjai.

VRK duomenimis, L. Graužinienė tapo naujojo Seimo nare daugiamandatėje apygardoje.

Nemelavo antras kartas…

VRK paskelbtame preliminariame išrinktų LR Seimo narių sąraše yra ir socialdemokrato A. Dudėno pavardė. Jis į Parlamentą pateko pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.

Vienam jauniausių Ukmergės vienmandatės apygardos kandidatų – 29 metų socialdemokratui A. Dudėnui šie Seimo rinkimai buvo antri. Prieš ketverius metus ukmergiškis politikas dėl Seimo nario mandato kovojo Molėtų-Švenčionių apygardoje. Jo varžovais buvo politikoje žymiai labiau patyrę ir daugiau gyvenimiškos patirties sukaupę kandidatai. Tačiau naujokas gėdos jį iškėlusiai partijai nepadarė.

Šiuose Seimo rinkimuose socialdemokratai A. Dudėną iškėlė savo kandidatu Ukmergės vienmandatėje apygardoje. Už politiką balsavo 19 proc. rinkėjų, jis tarp keturiolikos kandidatų buvo trečias.

A. Dudėnas Socialdemokratų partijos sąraše buvo įrašytas 28 numeriu. Po balsavimo paskelbus pirmumo balsus ukmergiškis sąraše pakilo į 25 vietą ir daugiamandatėje apygardoje pateko į Seimą.

Pažeidimų neužregistruota

Ukmergės vienmandatės rinkimų apygardos komisijos pirmininkas Hubertas Žižys pirmadienį sakė, kad rajone nuo rinkimų pradžios nebuvo užregistruota nė vieno pranešimo dėl Rinkimų įstatymo pažeidimo. Pasak pirmininko, į rinkimų apygardą kreipėsi keli rinkėjai, kurie išsakė savo pastebėjimus dėl rinkimų organizavimo.

Šalyje pirmojo Seimo rinkimų turo metu, Policijos departamento duomenimis, buvo gauti 164 pranešimai, pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai.

Antrojo Seimo rinkimų turo metu, spalio 28 dieną, policija gavo 100 (iš jų 21 pranešimas gautas Policijos departamento telefonu) pranešimų apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais į LR Seimą, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.

Iš viso, patikslintais duomenimis, Seimo rinkimų metu, nuo spalio 10 dienos, policija gavo apie 500 pranešimų, pradėjo 27 ikiteisminius tyrimus. Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities – 175, Tauragės – 68, Kauno – 61, Šiaulių – 58, Alytaus – 33 pranešimai.

www.gzeme.lt 

Pagelbėta tikram ūkininkui: S. Mikalajūnui sumažintas žemės nuomos mokestis (video)

Į savivaldybę kreipėsi septyni rajono gyventojai, prašydami suteikti lengvatas mokant žemės ir žemės nuomos mokesčius. Kartu su prašymais jie turėjo pateikti ir duomenis apie turimas pajamas, kitką. Tarybos nariams pateiktame sprendimo projekte buvo rekomenduojama dviem asmenims mokesčio lengvatas suteikti, o penkių prašymų netenkinti. Į posėdį atvyko vienas pastarųjų – Šešuolių seniūnijoje, Dvareliškių kaime, gyvenantis Stanislovas Mikalajūnas.

Sprendimo projektą pristačiusi savivaldybės administracijos Mokesčių ir ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Morkūnienė sakė, kad dėl lengvatų kreipęsis S. Mikalajūnas prašo atleisti nuo 1 266 litų valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2011 metus bei nepriemokų. Pareiškėjas yra nurodęs, jog jis nuomoja 28 hektarus valstybinės žemės, yra ligonis pensininkas, sunkiai vaikšto, gyvena vienas, samdo žmones žemei dirbti, laiko gyvulius. Z. Morkūnienė komentavo, kad žemės dirbimas yra verslas, žemė nuomojama sutartiniais pagrindais ir abi šalys susitaria: viena – išnuomoti žemę, kita – sumokėti nuomos mokestį. „Aš, kaip žmogus, labai žaviuosi ūkininku, kuris savo išmintimi, samdydamas žmones, valdo žemę, bet kaip mokesčių atstovas siūlau, kad jis pavyzdžiu būtų ir toliau – sumokėtų mokesčius“, – reziumavo vyr. specialistė.

Tarybos narys konservatorius Andrius Kalesnikas paprašė suteikti žodį S. Mikalajūnui.

Vyriškis bėdojo, kad negali sumokėti mokesčio, nes jis neturi žemės ūkio technikos, todėl samdo darbuotojus, kuriems reikia sumokėti už darbą, juos pamaitinti, aprengti, tenka ir kurą pirkti technikai.

E. Mirinavičienė pastebėjo, jog jis per metus gaunąs 14 tūkstančių litų vien tiesioginių išmokų, be to, dirba žemę, ir teiravosi, negi ūkininkas neturi pinigų susimokėti pusantro tūkstančio litų mokestį. Dvareliškių kaimo gyventojas skundėsi, kad „nieko jis neturi“, tiesiog tvarko žemę, ją šienauja, kad nebūtų apleista. „Tie tūkstančiai – tai tik ašaros“, – graudeno pensininkas.

A. Kalesnikas dar kartą kreipėsi į Tarybos narius, prašydamas žemės mokestį ūkininkui sumažinti penkiasdešimčia procentų.

Meras Algirdas Kopūstas sakė pritariantis A. Kalesniko pasiūlymui „iš pagarbos žmogui, nes neturėdamas sveikatos jis dar dirba žemę“.

Balsuojant 19 Tarybos narių pritarė, kad ūkininkui mokestis būtų sumažintas penkiasdešimčia procentų, penki susilaikė. Dėl kitų pateiktų prašymų taikyti žemės mokesčio lengvatas posėdyje diskusijų nekilo. Balsuojant pritarta sprendimo projektui.

Pilną straipsnį galima skaityti:

www.gzeme.lt 

Balsų pirkimas? Nieko naujo

Beveik prieš dvejus metus Ukmergėje nuskambėjęs balsų pirkimo skandalas buvo tik preliudija į šiandieninį visą šalį krečiantį balsų pirkimo skandalą. Tik absoliutus nebaudžiamumas, prokuratūros neveiksnumas ir visiškas Vyriausios rinkimų komisijos neįgalumas privedė šalį prie masinių balsų pirkimų.

Šalyje nuvilnijus didžiuliam pasipiktinimui dėl galimo Darbo partijos balsų pirkimo tenka apgailestauti, kad preliudijos metu, kai Savivaldybių tarybų rinkimuose, vykusiuose vasario 27 dieną, buvo galimai perkami balsai Liberalų ir centro sąjungos naudai, niekas nesiėmė ryžtingų veiksmų ir deramai nepasiruošė, kad būtų užkirstas kelias paminti pamatines demokratijos vertybes.

Ukmergės rajono apylinkės teisme ir toliau vis stringant baudžiamajai bylai dėl balsų pirkimo Savivaldybių tarybų rinkimuose, vykusiuose vasario 27 dieną, apgaubė abejonės ar Ukmergės rajono prokurorams iš tiesų rūpi, kas galėjo organizuoti galimą balsų pirkimą. Šiame procese yra apkaltinti, viso labo, trys asmenys, kurie galimai pirko balsus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo kandidatas, tad, kokia tiesioginė nauda jiems galimai pirkti balsus, lieka nežinioje.

Oficialiais Ukmergės prokuratūros duomenimis nei ikiteisminio proceso, nei teisminio proceso metu nebuvo apklausti tiesioginę naudą (reitingo balsų) iš balsų pirkimo gavę asmenys – rajono savivaldybės Tarybos nariais tapę ir valdančios daugumos sudėtyje dirbantys J. Armanavičius ir S. Masiulionis. 2011 metų savivaldybių rinkimų metu J. Armanavičius iš 4 pozicijos pakilo į pirmąją, o šeštuoju į prieš rinkimus įrašytas S. Masiulionis pakilo į antrąją vietą. Akivaizdžiai sąraše kilstelėjo ir kiti galimai pirktuose balsuose minimi skaičiai („kandidatai“): J. V. (iš 20 pakilo į 5), V. M. (iš 26 pakilo į 6) ir J. G. (iš 24 pakilo į 7).

Šioje istorijoje VRK elgesys yra daugiau nei apgailėtinas. Vyriausioji rinkimų komisija, net nesuabejojusi patvirtino rinkimų rezultatus, nors rinkimų dieną buvo „pagauti“ su įrodymais galimai rinkėjų balsus pirkę asmenys. Vėliau sekę VRK veiksmai leido susiklostyti tokiai situacijai, kad teismui net ir pripažinus, jog asmenys V.M., V.S. ir S.M. pirko balsus, balsavimo rezultatai nebus anuliuoti, o partija ir buvę kandidatai liks nenubausti. Tai verčia susimastyti, ar yra teisingumas? Akivaizdu, kad balsų pirkimas ir valstybės institucijų bejėgiškumas prieš šį procesą veda link demokratijos žlugdymo ir „pinigų valdžios“ stiprėjimo Lietuvoje.

Savivaldybių tarybų nariams sudaryta galimybė dirbti visuomeniniais pagrindais

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-4311(2), kuriomis sudaryta galimybė savivaldybių tarybų nariams dirbti visuomeniniais pagrindais. Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.

Priimtomis nuostatomis įstatyme yra įvirtinama, kad savivaldybės tarybos narys turės teisę atsisakyti atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (t. y. visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui atlyginimas bus neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldybės tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba.

Vicemero laukia interpeliacija

Spalio 19 dieną šaukiamas neeilinis rajono Savivaldybės tarybos posėdis. Jame numatyta svarstyti klausimą „Dėl savivaldybės mero pavaduotojo Regimanto Baravyko atleidimo iš pareigų“.

Spalio 10 d.  į savivaldybės merą raštu kreipėsi vienuolika opozicijoje dirbančių Savivaldybės tarybos narių. Jie paprašė sušaukti Savivaldybės tarybos posėdį ir į jo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl R. Baravyko atleidimo iš pareigų. Taip pat buvo pateiktas sprendimo projektas ir aiškinamasis raštas.

Savivaldybės tarybos nario Andriaus Kalesniko pasirašytame aiškinamajame rašte teigiama, jog „Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narių grupė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 ir 5 dalimis, reiškia nepasitikėjimą mero pavaduotojui R. Baravykui ir teikia Ukmergės rajono savivaldybės tarybai sprendimo projektą, kuriuo jis būtų atleistas iš užimamų pareigų“.

Rugsėjo viduryje rajono Savivaldybės tarybos opozicija išplatino pranešimą spaudai, kuriame informavo, kad pareiškė nepasitikėjimą rajono savivaldybės mero pavaduotoju liberalcentristu R. Baravyku ir pradėjo interpeliacijos procedūrą.

Opozicijos teigimu, jos netenkina R. Baravyko veiksmai kuruojant atliekų surinkimo ir tvarkymo klausimus rajono savivaldybėje.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas A. Kalesnikas teigė, jog „asmeninė atsakomybė politikoje būtina, ir siekiame, kad už žalingus veiksmus Ukmergės rajono gyventojams politikai atsakytų asmeniškai“.

Opozicinės frakcijos taip pat pasisakė prieš ketinimus didinti rinkliavos mokestį rajono gyventojams, nes yra įsitikinusios, kad už galimai korupcinius sprendimus privalo atsakyti juos priėmę politikai, o ne eiliniai gyventojai.

Taip pat opozicija priminė, jog Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjama po praėjusiais metais vykusių savivaldos rinkimų iškelta byla, kurioje trys asmenys yra kaltinami pirkę balsus Liberalų ir centro sąjungos naudai. Tuo metu sąjungos Ukmergės skyriui vadovavo R. Baravykas.

Surinkti reikiamą Tarybos narių parašų skaičių buvo tikimasi per porą dienų ir tada pradėti mero pavaduotojo interpeliaciją. Tačiau tai užtruko beveik mėnesį.

Pirmadienį pakalbintas R. Baravykas nepanoro vertinti šio opozicijos žingsnio. Politiko teigimu, „opozicija turi tokią teisę ir ji ja pasinaudojo“.

Rajono Savivaldybės tarybos opozicija, kurioje yra trys frakcijos – Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – nepasitikėjimą buvo pareiškusi ir rajono savivaldybės merui Algirdui Kopūstui, kai praėjusių metų lapkričio mėnesį jis vairavo automobilį galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Netrukus po šio įvykio opozicija pasiūlė merui, „įvertinus duotą priesaiką, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, apsispręsti dėl galimybės toliau eiti mero pareigas“.

Po pareiškimu sušaukti neeilinį Savivaldybės tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl mero atleidimo iš pareigų, pasirašė vienuolika politikų. Sausio 4 dieną vykusiame posėdyje balsavimas dėl A. Kopūsto atleidimo iš savivaldybės mero pareigų vyko slaptai. Balsų skaičiavimo komisija paskelbė, kad balsadėžėje rasti 22 galiojantys ir vienas negaliojantis biuletenis. Už mero atleidimą balsavo devyni, prieš – trylika Savivaldybės tarybos narių. Taip pat trylika politikų už A. Kopūsto kandidatūrą balsavo ir praėjusių metų balandį, kuomet jis trečią kadenciją tapo rajono savivaldybės meru.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, nepasitikėjimą meru ir mero pavaduotoju gali pareikšti ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių, o už jų atleidimą iš pareigų privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė politikų. Ukmergės rajone į Savivaldybės tarybą yra išrinkti 25 nariai.

Rinkimai 2012: Ukmergė renkasi senuką J. Veselką ir darbietę L. Graužinienę

LR Seimo rinkimuose Ukmergėje į antrą turą pakliuvo senukas J. Veselka (19,81%) ir darbietė L. Graužinienė (22,78%). Pažymėtina, kad rinkimuose dalyvavo 18008 rinkėjai (2000 daugiau, nei per savivaldybių rinkimus).

Tuo tarpu daugiamandatėje Ukmergės apygardoje laimėjo visos trys Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos opozicijoje esančios partijos: Darbo (29,39%), LSDP (21,93%) ir TS – LKD (12,98%).

Ekspertai neabejoja: Ukmergės meras vairavo girtas

Ukmergės apylinkės teisme toliau nagrinėjama administracinė byla, kurioje rajono meras kaltinamas neblaivus vairavęs asmeninį automobilį. Šios dienos posėdyje liudijo merą sustabdę kelių policininkai bei ekspertizę atlikusi specialistė.

Beje, teismo posėdyje liudiję policijos pareigūnai į Ukmergę atvyko ankščiau. Tad laiko veltui neleido ir patruliavo miesto gatvėmis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos patrulių kuopos pareigūnai, sustabdę mero vairuojamą visureigį, teisme aiškino, jog tos dienos detalių gerai nepamena. Jie jau nebuvo tikri, ar A. Kopūstui iš tiesų buvo sutrikusi kalba ir judesių koordinacija. Policininkas, sustabdęs mero vairuojamą visureigį, teisme aiškino, jog pirmiausia patikrino vairuotojo dokumentus. Pro atdarą automobilio langą, pareigūnas teigia pajutęs sklindanti salstelėjusi kvapą. Tuomet jis A. Kopūstui pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu. Meras įpūtė 0,81 promilę. Policininkai taip pat aiškino, jog A. Kopūstas nesiginčijo, buvo kultūringas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertė neigė visas mero gynybos versijas. A.Kopūstas į alkotesterį pūtė du kartus ir rezultatas buvo beveik toks pats. Policijos naudojama įranga yra praėjusi metrologinę patikrą. Ligoninėje, kurios steigėja yra rajono savivaldybė, taip pat atlikti ne visi veiksmai, jog būtų galima pasakyti ar A. Kopūstas vairavo blaivus. Gydytoja, žinodama, jog yra ginčytina situacija turėjo paimti mero kraujo mėginį. Tačiau tai nebuvo padaryta. O 0,8 promilės girtumas per valandą negali išgaruoti iš žmogaus organizmo. Ekspertė taip pat įsitikinusi, jog išgėrus du 0,3 bokalus alaus, kaip aiškino A. Kopūstas, neįmanoma pripūsti tiek promilių.

Teismui išklausius liudytojų parodymus, mero advokatas Valdas Kersnauskas paprašė byloje padaryti pertrauką. Jis teigia norintis pasiruošti baigiamosioms kalboms. Teismas patenkino šį advokato prašymą. Kitas teismo posėdis suplanuotas kitą pirmadienį, spalio 22 d. Senatis šioje byloje sueina lapkričio 25 d. Jei iki tol nepavyks jos išnagrinėti, tuomet nepaaiškės kokioje būsenoje už automobilio vairo sėdo A. Kopūstas.

Rinkimai 2012: Per pirmas dvi dienas balsavo 589 ukmergiškiai

Remiantis VRK duomenimis per pirmąsias dvi dienas išankstinio balsavimo galimybe pasinaudojo 589 Ukmergės rajono gyventojai arba 1,70% nuo visų rinkimų teisę turinčių ukmergiškių. Panašus aktyvumas buvo ir pernai per vykusius savivaldos rinkimus. Tą kart per pirmąsias dvi dienas savo balsą atidavė 704 ( 1,96% ) rinkėjai.

Išankstiniame balsavime aktyviausi buvo sostinės Senamiesčio apygardos rinkėjai. Minėtoje apygardoje per pirmas dvi dienas pilietinę valią išreiškė 5273 gyventojai arba net 13,36% nuo rinkimų teisę turinčių piliečių.

Sudegė tarnybiniais reikalais vykusio miesto seniūnijos darbuotojo asmeninis automobilis

Trisdešimčiai ukmergiškių tvarkantiems miestą pagal viešųjų darbų programą ir devyniems miesto seniūnijos darbuotojams skirtas tik vienas tarnybinis automobilis. 15 metų senumo „Renault Megane“ vairuoja miesto seniūnas, juo taip pat išvežiojami darbuotojai ir jų įrankiai reikalingi miestui tvarkyti. Šio vienintelio automobilio neužtenka, tad viešuosius darbus dirbantys ukmergiškiai ir seniūnijos darbuotojai priversti naudotis asmeniniais automobiliais prižiūrėdami miestą.

Vienam seniūnijos darbuotojui, dirbančiam puse etato, vakar toks pasivažinėjimas baigėsi nemažu nuostoliu jo šeimai. Tik prasidėjus darbo dienai, seniūnijai pranešta, jog Dukstynos kapinėse nuvirto medis. Kadangi tuo metu seniūnijos automobilis buvo užimtas, tad kapinių prižiūrėtojas Jonas Motiejūnas ir darbuotojas Gediminas Rakauskas nutarė į kapines vykti pastarojo asmeniniu automobiliu. Tačiau 26-erių metų „Audi 100“ netoli „Lukoil“ degalinės bevažiuodamas užsiliepsnojo. Apie įvykį iškart pranešta ugniagesiams gelbėtojams. Jiems atvykus automobilio variklio skyrius jau degė atvira liepsna.

Miesto seniūnas Stasys Jackūnas vilkmerge.lt sakė, jog po gaisro asmeninis darbuotojo automobilis buvo parduotas tik kaip metalo laužas.

Andrius Kalesnikas, rajono Tarybos narys. Jau beveik metus yra laukiama seniūnijų reformos. Mes siūlėme konkrečius sprendimus, kuriuos įgyvendinus seniūnijoms būtų suteiktos realios ūkinės funkcijos su joms atlikti reikalinga įranga ir transportu. Situacija, kai darbuotojai turi vykti į objektus darbo reikalais savo transportu, yra nenormali ir gimsta dėl neefektyvaus savivaldybės administracijos valdymo.

Man lieka nesuprantamas sprendimas nepritarti siūlymui į savivaldybės automobilius integruoti GPS sistemas, kurių panaudojimas išspręstų visas savivaldybės transporto naudojimo „saviems reikalams“ problemas ir leistų efektyviai panaudoti turimus resursus.

Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad „lojalūs“ seniūnai yra aprūpinami naujais automobiliais ir jų turi ne po vieną, tuo tarpu kitiems darbo reikalams spręsti telieka naudoti savo asmeninius automobilius, vilkmerge.lt sakė jaunasis politikas.

Vilkmerge.lt