Ukmergės miesto bendruomenė kreipėsi į rajono Tarybą prašydama 5 000 Lt

Ukmergės rajono savivaldybės Tarybą pasiekė Ukmergės miesto bendruomenės prašymas skirti 5000 Lt kuro ir atsarginių dalių miesto tvarkymo priemonėms.

Prašoma suma grindžiama faktu, kad Ukmergės miesto bendruomenės nariai plačiai dalyvavo organizuojant talkas ir švarinant Šventosios pakrantę.  Esu įsitikinęs, kad Taryboje privalome atrasti prašomą sumą ir taip paskatinti piliečių iniciatyvą.

Prieš rinkimus šilumos kaina drąstiškai nekils, bet po rinkimų…

UAB Ukmergės šiluma pateikė raštą Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, kuriuo paprašė gražinti Ukmergės miesto ir Šventupės gyvenvietės šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainos dedamųjų skaičiavimo projektus.

Kas tokiam veiksmui turėjo įtakos: ar rinkimų metas ar  kilęs žmonių pasipiktinimas – sunku atsakyti, bet greičiausia artėjantys Seimo rinkimai padarė savo.

Primenu, kad pagal pateiktus pirminius skaičiavimus Ukmergėje šilumos kainą būtų viena iš brangiausių šalyje.

KK2: Vietoj pigesnės šilumos – tualetinis popierius už 5 000 Lt

LNK televizijos laidos KK2 desantas vėl nutūpė į Ukmergę. Šį kartą laidoje buvo nagrinėjama kodėl ketinama drastiškai kelti šilumos kainas ir kas slepiasi po milžiniškomis sumomis UAB Ukmergės šiluma viešuosiuose pirkimuose.

Laidos įrašą galima pažiūrėti paspaudus žemiau esančią nuorodą:

http://www.lnk.lt/video-perziura/3171/kk2-2012-09-20

 

Už vandenį mokėsime brangiau?

VKEKK, išanalizavusi UAB „Ukmergės vandenys“ 2011 metų faktines ir planuotas sąnaudas paslaugų palaikymui bei įvertinusi pardavimus, vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute, suderino 3 proc. arba 0,19 Lt/m³ mažesnę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, palyginus su nurodyta įmonės projekte. UAB „Ukmergės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute (be PVM), nustatyta 5,99 Lt/m³. Šiuo metu gyventojai moka 5,13 Lt/m³ .

Plačiau galima skaityti paspaudus nuorodą apačioje:

http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=6809

Loreta EŽERSKYTĖ

Gimtoji žemė: Policijos pareigūnai gali netekti nuomojamų butų

Rajono Apylinkės teismas, teisėjaujant teisėjai Snieguolei Bielskienei, pripažino neteisėtais tris rajono Savivaldybės tarybos sprendimus dėl rezervinių gyvenamųjų patalpų, esančių Dariaus ir Girėno gatvės 30-ajame name, nuomos specialistams, atvykstantiems iš kitų savivaldybių. Taip pat teismas konstatavo, jog neteisėtų rajono Tarybos sprendimų pagrindu sudarytos patalpų nuomos sutartys yra negaliojančios. Taigi kai kurioms šeimoms, savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame būste išsinuomojusioms butus, iškilo grėsmė likti be pastogės.

Plačiau skaitykite rajono laikraštyje Gimtoji žemė:

http://www.gzeme.lt/?s_id=1&n_id=6806

Savivaldybių reitinge skaudus Ukmergės raj. savivaldybės kritimas (papildyta)

Savaitraštis „Veidas“ kasmet sudaro savivaldybių reitingą. Jame visos 60 šalies savivaldybių reitinguojamos pagal demografinę, ekonominę, socialinę padėtį. Po šių metų reitingo paaiškėjo, kad Ukmergės savivaldybė iš pernai turėtos 13 reitingo vietos nukrito 21 vieta žemiau – į 34.

Pagal gyventojų skaičių rajone Ukmergės rajonas užima 21 vietą. Čia šiais metais gyveno 42 088 gyventojai. Gyventojų skaičiaus pokytis procentais buvo neigiamas. Rajone gyventojų sumažėjo 2,3 procento. Tai 9-15 vieta nuo galo. Pagal šį rodiklį Ukmergės rajonas dalijasi vietomis su Širvintų, Pasvalio, Radviliškio, Kupiškio ir Zarasų rajonais. Didžiausias gyventojų prieaugis procentais Neringos savivaldybėje – 2,1, Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose po 0,4, Kauno rajone – 0,3. Daugiausiai gyventojų sumažėjo Visagine – 2,7.

Vidutinis darbo užmokestis Ukmergės rajone buvo 1480 litų. Šis rodiklis šalyje 23. Daugiausiai žmonės uždirbo Neringoje – 2446, Vilniuje – 2198 litus. Mažiausiai Šalčininkų rajone – 1253 litus.

Bedarbių procentas tarp darbingo amžiaus žmonių Ukmergės rajone – 12,2. Pagal neturinčių darbo žmonių skaičių Ukmergės rajonas šalyje užima 21 vietą. Mažiausiai bedarbių Neringoje – 1,8, Kelmės rajone – 5,6 procentai. Daugiausia – Zarasų rajone. Čia 17,2 procentai gyventojų neturi darbo.

Socialinės rizikos šeimų vienam tūkstančiui gyventojų Ukmergės rajone – 5,9. Tiek pat socialinės rizikos šeimų ir Kaišiadorių rajone. Daugiau tokių šeimų tik 15-oje rajonų. Mažiausiai socialinės rizikos šeimų Vilniaus mieste ir Neringos savivaldybėje. Čia šis rodiklis siekia tik vieną šeimą tūkstančiui gyventojų. Daugiausia Širvintų rajone – 9,5.

Pensininkų skaičius vienam tūkstančiui gyventojų rajone – 254,2. Už mūsų rajoną pensininkų skaičius tūkstančiui gyventojų didesnis tik aštuoniuose rajonuose. Mažiausiai pensinio amžiaus žmonių Visagino rajone – 136,9 tūkstančiui gyventojų, daugiausia Ignalinos rajone – 291,4.

Socialinių pašalpų gavėjų vienam tūkstančiui gyventojų rajone tenka 86. Pagal ši rodiklį Ukmergė 29 vietoje. Mažiausiai pašalpų gavėjų Neringos (12) ir Vilniaus miesto (31,1) savivaldybėse. Daugiausia Lazdijų rajone. Čia šis rodiklis siekia 130,6 žmogaus.

Gyvenimo kokybė kartais siejasi su rajono finansine situacija. Pagal biudžeto lėšas 1 gyventojui – 822,8 litai, rajonas šalyje 17-as. Šiuo atžvilgiu pirmauja Neringa – 3159,8 litai 1 gyventojui ir Palanga – 1776,5. Paskutinėje reitingo vietoje esančio Mažeikių rajono gyventojui tenka 696,8 litų biudžeto lėšų.

Nors pagal biudžeto lėšas rajonas palyginus aukštoje vietoje, tačiau pagal savivaldybės skolas – žemoje. Už mūsų rajoną skolų daugiau turi tik 12 savivaldybių. Rajono skola siekia 24 198,8 tūkstančius litų. Daugiausia prasiskolinęs Vilniaus miestas – 834 549,6 tūkstančiai litų. Šilutės rajono skola siekia 41 867,1 tūkstantį litų, Vilniaus rajono – 0,6 tūkstančius litų, Visagino – 282,8, Šakių rajono – 2 848,3 tūkstančius litų.

Daug skolų turinti savivaldybė turi nemažai blogųjų skolų. Liepos 1 dienai jos siekė 3 973,8 tūkstančius litų. Daugiau už Ukmergę blogų skolų turi tik 10 savivaldybių. Daugiausia blogų skolų turi Vilniaus miestas – 348 902,2 tūkstančius litų. Šilutės rajonui priskiriama 13 806,4 tūkstančių litų. Pažymėtina tai, kad net 12 savivaldybių blogų skolų neturi iš viso.

Geresnė padėtis su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Ukmergės rajone 1 gyventojui teko 2 158 tiesioginių užsienio investicijų. Pagal šį rodiklį rajonas šalyje 20-as. Daugiausiai investicijų teko Mažeikių rajonui – 55 705, Vilniaus miestui – 37 831 litų vienam gyventojui. Šilalės rajone užsienio investicijų vienam gyventojui buvo tik už 10 litų.

Europos Sąjungos parama 1 gyventojui rajone buvo 1024,6 litai. Tai tik 41 vieta šalyje. Daugiausiai paramos sulaukė Druskininkai – 5024,7 litus, mažiausiai – Trakų rajonas – 30 litų.

Pagal šalto vandens kainą rajonas šalyje 44-as. Jei mes mokam už kubinį metrą šalto vandens 6,06 lito, tai Neringa – 11,07, Šiaulių rajone šaltas vanduo kainuoja 10,91, Pagėgiuose – 10,7 lito. Mažiausiai šaltas vanduo kainuoja Šalčininkuose – 4,14 lito už kubinį metrą.

Rajone šilumos kaina siekia šalies vidurkį. Šių metų rugpjūčio 1 dieną Ukmergėje galiojusi šilumos kaina 27,24 centai už kilovatvalandę šalyje buvo 30 -a. Daugiausiai mokėjo Anykščiai – 36,97, mažiausiai Molėtai – 17,16 cento už kilovatvalandę. Tačiau pagal šildymo kompensacijų gavėjų skaičių rajonas šalyje 4-as. Daugiau kompensacijų mokama tik Druskininkuose, Alytaus ir Anykščių rajonuose.

Nusikalstamumas reitinge skaičiuotas 100 tūkstančių gyventojų. Rajone šis skaičius siekia – 1318,7 ir užima 29 vietą. Didžiausias nusikalstamumas Vilniaus mieste – 2473, Šilutės (2708,8) ir Pagėgių (2023,4) rajonuose. Mažiausias Neringoje (458), Birštone (515,5), Skuodo rajone (775,1).

Į kitus Lietuvos ir užsienio miestus išvyko 3,8 procentai Ukmergės rajono gyventojų. Pagal šį rodiklį šalyje už mūsų rajoną prastesni rodikliai 16 savivaldybių. 3,8 procento gyventojų išvyko ir iš Šiaulių miesto, Kėdainių, Tauragės rajonų. Daugiausia gyventojų išvyko iš Akmenės rajono – 5,3, mažiausiai iš Molėtų rajono – 2,3 procento.

Iš viso savaitraštis „Veidas“ savivaldybes reitingavo pagal 26 kriterijus. Kiekviena savivaldybė galėjo surinkti po 200 balų, tačiau tiek nesurinko nė viena. Daugiausia 140,2 taško surinko Vilniaus miestas, antroje vietoje – Neringa, trečioje – Klaipėda. Labiausiai reitinge pakilo Šiaulių miestas – iš 52 vietos į 12, Klaipėdos rajonas – iš 34 į 5, Kaišiadorių rajonas – iš 45 į 20. Labiausiai nukrito Pasvalio rajonas – iš 5 į 37 ir Ignalinos rajonas – iš 29 į 55 vietą.

Parengta pagal savaitraščio „Veidas“ ir vilkmerge.lt informaciją

Rinkimai 2012: net 14 kandidatų bandys laimę Ukmergėje

Ukmergės rinkėjai šiais metais savo Seimo narį rinks iš kaip niekad gausaus būrio. Patvirtintais duomenimis Ukmergės rajono rinkiminėje apygardoje užsiregistravo net 14 kandidatų. Pažymėtina, kad dar nemažas būrys ukmergiškių galima rasti partijų daugiamandčių sąrašuose, kuriuose pasislėpė ir rajono vadovai – meras ir vicemeras nusprendė nepasitikrinti rinkėjų pasitikėjimo vienmadatėje Ukmergės apygardoje.

  1. Juozas DINGELIS
  2. Arūnas DUDĖNAS
  3. Arūnas EIGIRDAS
  4. Janina GALIAUSKIENĖ
  5. Loreta GRAUŽINIENĖ
  6. Svajūnas JUODKA
  7. Vaida KATINAITĖ
  8. Mindaugas KLUONIS
  9. Remigija KRUPODRA
  10. Loreta STEPONAITYTĖ
  11. Lina SUKACKIENĖ
  12. Jan TOMAŠEVIČ
  13. Danutė UŽKURĖLYTĖ
  14. Julius VESELKA

Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotojui R. Baravykui pradėta interpeliacijos procedūra

Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos opozicija pareiškė nepasitikėjimą Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoju, libercentristu Regimantu Baravyku ir pradėjo interpeliacijos procedūrą.

Opozicijos netenkina R. Baravyko veiksmai kuruojant atliekų klausimus  Ukmergės rajono savivaldybei, apklausos būdu parinkus faktiškai tą patį atliekų operatorių, šiukšlių išvežimo tonos kaina pakilo nuo 128,88 Lt iki 244 Lt. Palyginimui, vien per pusmetį rajono gyventojai sumokės beveik milijonu litų daugiau nei anksčiau, kai tas pats operatorius šiukšles išveždavo tarptautinio konkurso metu pasiūlytomis kainomis.

„Esame įsitikinę, kad asmeninė atsakomybė politikoje  būtina ir siekiame, kad už žalingus veiksmus Ukmergės rajono gyventojams, politikai atsakytų. Mes negalime sutikti su….kuo? ‘ – teigia opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kalesnikas.

Opozicinės frakcijos taip pat pasisako prieš ketinimus didinti rinkliavos mokestį rajono gyventojams, nes yra įsitikinusios, kad už galimai korupcinius sprendimus privalo atsakyti juos priėmę politikai, o ne eiliniai gyventojai.

Ukmergės rajono apylinkės teisme toliau stringa praėjusiais metais vykusių savivaldos rinkimų byla, kurioje trys asmenys yra kaltinami pirkę balsus Liberalų ir centro sąjungos naudai, kurios Ukmergės skyriui tuo metu vadovavo R. Baravykas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, nepasitikėjimą meru ir vicemerais gali pareikšti ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių, o už jų atleidimą iš pareigų privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė politikų.

Rinkimai 2012: Ukmergėje laimę mėgins net 11 kandidatų

Ukmergės rinkėjai šiais metais savo Seimo narį rinks iš kaip niekad gausaus būrio. Pirminiais duomenimis Ukmergės rajono rinkiminėje apygardoje užsiregistravo net 11 kandidatų. Pažymėtina, kad rajoną valdanti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga išsigando rinkėjų ir nebandys pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą. Valstiečiai vienmandatėje apygardoje, kol kas neiškėlė jokio kandidato.

Pirmasis rinkimų turas spalio 14 d.

Kandidatų sąrašas:

1. Darbo partijos Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatė LORETA GRAUŽINIENĖ (S)
2. „Drąsos kelias“ politinės partijos Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatė LORETA STEPONAITYTĖ (A)
3. Liberalų ir centro sąjungos Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatė VAIDA KATINAITĖ (S)
4. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatas JAN TOMAŠEVIČ (A)
5. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatė LINA SUKACKIENĖ (A)
6. Lietuvos socialdemokratų partijos Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatas ARŪNAS DUDĖNAS (S)
7. Partijos Tvarka ir teisingumas Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatas JULIUS VESELKA (A)
8. Respublikonų partijos Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatas JUOZAS DINGELIS (S)
9. Tautininkų sąjungos Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatas ARŪNAS EIGIRDAS (A)
10. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatė JANINA GALIAUSKIENĖ (S)
11. Išsikėlęs Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61 kandidatas MINDAUGAS KLUONIS (S)

R. Žylius: kokius aitvarus dangsto slaptos „Vilniaus energijos“ ataskaitos

Manęs dažnai klausia, koks verslas garantuotų besąlygišką komercinę sėkmę Lietuvoje. Klausimas beprasmiškas, nes bet kuris verslininkas atsakytų, kad sėkmę garantuoti gali tik gera idėja ir didžiulės pastangos ją įgyvendinti.

Vis dėlto neseniai išvysti UAB „Vilniaus energija“ nuosavybės grąžos rodikliai privertė suabejoti, ar tokie jau teisūs tie darbo valandų neskaičiuojantys verslininkai. Spręskite patys.

UAB „Vilniaus energija“ nuosavybės grąžos rodikliai:
2011 metais – +47,6 proc.
2010 metais – +65,1 proc.
2009 metais – +15,4 proc.

Neišmanantiems finansų paaiškinsiu – nuosavybės grąža yra nuošimtis, rodantis, kiek investuotojas, įdėjęs litą į įmonę, per metus gauna vertės padidėjimo. Šie skaičiai rodo, kad „Vilniaus energijos“ investuotojų dalies vertė per paskutinius dvejus metus patrigubėjo.

Valstybės valdomų įmonių ataskaitos, apibendrinančios įmonių veiklos rezultatus ir parodančios kaip kam sekasi siekti rezultatų, per daugiau nei metus jau tapo tradicija. Šiais metais Premjero prašymu į ataskaitą buvo įtrauktos ir savivaldybių valdomos įmonės – jos ne tokios pastebimos, tačiau jų veiklos rezultatai tiesiai įtakoja gyventojus per šilumos, vandens ar viešojo transporto kainas. Norime, kad šios įmonės dirbtų efektyviau.

Renkant duomenis apie šilumos ūkio įmones pastebėjome, kad „Vilniaus Energija“ neteikia Registrų centrui finansinių ataskaitų. Jų nebuvo pateikta nei už 2010, nei už 2011 metus. Prisiminkime, kad Civilinis kodeksas nustato, kad finansines ataskaitas įmonės privalo teikti į Registrų centrą ir jos yra viešos. Jokių išimčių. O nepateikus ataskaitų 24 mėnesius, Registrų centras gali imtis įmonės likvidavimo procedūros.

Pradėjus rinkti duomenis ėmė aiškėti, kodėl „Vilniaus energijai“ nepatogios šios ataskaitos.

Ar gali būti, jog stulbinantys pastarųjų trejų metų Vilniaus šilumos ūkio tiekėjo veiklos rezultatai tėra atsitiktinumas?

Galime pastebėti, kad panašiais veiklos rodikliais bendrovė galėjo džiaugtis ir anksčiau. Vidutinė aštuonerių metų (2004–2011 m.) „Vilniaus energijos“ nuosavybės grąža siekė po 37 proc. per metus.

Palyginkime šiuos duomenis su savivaldybės valdomų įmonių veikla. Ūkio ministerijos parengtoje 2011 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos ataskaitoje nurodyta, kad visų savivaldybių centralizuotų šilumos ūkių nuosavybės grąža pernai buvo 1,8 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklų tų pačių metų nuosavo kapitalo grąža siekė 0,5 proc. Priminsiu, „Vilniaus energijos“ – 47,6 proc. Pati „Vilniaus energijos“ savininkė Prancūzijos „Dalkia“ 2011 m. dirbo nuostolingai, todėl jos nuosavybės grąža buvo –3,1 proc. O vidutinė visų Lietuvos įmonių nuosavybės grąža yra 6,7 proc.

Palyginkime dar kelis skaičius: 2011 m. minėta valstybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai, iš kurios „Vilniaus energija“ nuomojasi šilumos ūkį, gavo truputį daugiau nei 2 mln. litų pelno, o privati „Vilniaus energija“ – daugiau nei 84 mln. litų.

Gal tai stulbinamas privačios įmonės veiklos efektyvumas? Bet prieš atsakydami atsižvelkime į tai, kad Vilniaus šilumos tinklai nevysto veiklos, o tik valdo turtą, o „Vilniaus energija“ atvirkščiai – nevaldo turto, o kaip šilumos tiekėja vysto veiklą. Tad gautą pelną dalijasi dvi įmonės. Tik šių dalybų proporcijos kelia nuostabą ir papildomų klausimų.

Vienas iš jų: kaip atsitiko, kad reguliuojamas verslas Lietuvoje yra pelningesnis nei nereguliuojamas? Atkreipkite dėmesį, kad VKEKK šilumos gamintojams nustato maksimalią normatyvinio pelno ribą, kuri turi neviršyti 5 proc. reguliuojamo turto vertės. Pasirodo, tai neapsaugo nuo beveik dešimteriopai didesnio pelningumo. Užuot naudojusi akcininkų kapitalą, įmonė gali plėstis augindama skolas ir permesdama šių skolų administravimo naštą vartotojams. Kadangi normatyvinis pelnas apskaičiuojamas pagal turto vertę, vos keli procentai pelno virsta dešimtimis procentų nuosavo kapitalo grąžos. Taigi skolintas kapitalas ne tik yra finansuojamas tarifo vartotojams padidėjimu, bet ir leidžia padidinti reguliuojamą turtą ir atitinkamai akcininkams tenkantį pelną.

Skaičiai rodo, jog „Vilniaus energija“ aktyviai naudojasi galimybe padidinti savo pelną skolų sąskaita – bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis praėjusiais metais sudarė 60 procentų ir buvo dvigubai didesnis nei visų valstybės valdomų centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių.

Kitas papildomo uždarbio šaltinis – pajamos iš prekybos nepanaudotais apyvartiniais taršos leidimais (ATL). Per 2006–2011 metus „Vilniaus energija“ gavo beveik 190 mln. litų pelno iš prekybos ATL. Stebėtina, bet VKEKK nustatyta metodika leidžia šiuos pinigus naudoti ne šilumos kainoms mažinti, o akcininkų pelnui didinti.

Būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, kurios valdo kogeneracines elektrines, gaminančias tiek šilumą, tiek ir elektros energiją, gali uždirbti papildomo pelno iš elektros energijos pardavimo. Teoriškai dalis šio pelno (40 proc. atsipirkusioms elektrinėms) turėtų būti grąžinama šilumos vartotojams ir taip sumažinamos būtinosios šilumos gamybos sąnaudos. Tačiau praktiškai būna kiek kitaip. Tiek būtinąsias šilumos, tiek elektros sąnaudas kogeneracinėms elektrinėms VKEKK skaičiuoja remdamasi teorinėmis palyginamosiomis šiluminių katilų ir elektrinių jėgainių išlaidomis. Taip atveriama galimybė įmonėms, net ir patiriančioms nuostolius „popieriuje“, t. y. VKEKK rengiamose ataskaitose, faktiškai generuoti itin patrauklius pinigų srautus ir išmokėti dosnius dividendus savo akcininkams.

Kaip gali atsitikti, kad reguliuojamoje srityje veikianti įmonė gauna fantastiško dydžio pelną? Ar turėtume kaltinti privataus verslo pelno troškimą? O gal monopolijos ydas?

Be abejo, visus šiuos dalykus. Bet, žvelgdami į minėtus faktus, galime kelti pagrįstus klausimus dėl „Vilniaus energijos“ veiklos ir verslo etikos principų bei skaidrumo. Ar bendrovei tiesiog pavyko sėkmingai kelis metus iš eilės pergudrauti prievaizdus? Ar VKEKK „Vilniaus energijos“ veiklos rezultatai nepadarė jokio įspūdžio ir nebuvo imtasi jokių veiksmų situacijai išanalizuoti? Į šiuos klausimus reikėtų atsakyti kuo skubiau.

ukmin.lt