Konkursas į Mokesčių skyriaus vedėjus virto farsu

Penktadienį vyko konkursas laisvai karjeros valstybės tarnautojo – rajono savivaldybės administracijos Mokesčių skyriaus vedėjo vietai užimti. Prašymus dalyvauti konkurse buvo pateikusios dvi pretendentės. Tačiau konkurse dalyvavo tik viena – Daiva Gladkauskienė. Ji ir paskelbta konkurso laimėtoja.

Konkursui organizuoti ir vykdyti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Varžgalio įsakymu buvo sudaryta jo vadovaujama komisija. Jos nariai – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė, Finansų skyriaus vedėja Vida Butkevičienė, Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis, Bendrojo skyriaus vedėja Zina Kurmelienė bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Grabauskienė. Beje, pastaroji komisijos narė konkurse nedalyvavo, nes turi nedarbingumo lapelį.

Konkurso metu pretendentė turėjo atsakyti į testo klausimus, buvo patikrintos ir įvertintos jos anglų kalbos žinios bei vyko pokalbis. D. Gladkauskienė surinko reikiamą balų skaičių ir komisija ją paskelbė laimėtoja.

Praėjus trims darbo dienoms po konkurso ji bus priimta Mokesčių skyriaus vedėjos pareigoms.

D. Gladkauskienė Kauno technologijos universitete yra baigusi ekonomikos bakalauro studijas. Nuo 2004 metų ji dirbo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiąja specialiste. Šių metų pradžioje, kai buvo paskelbtas konkursas Mokesčių skyriaus vedėjo pareigoms užimti, D. Gladkauskienė perkelta į Mokesčių skyrių pakaitine valstybės tarnautoja.

Mokesčių skyrius rajono savivaldybėje įkurtas 2003 metais. Iki šiol jam vadovavo Aleksandras Gražys.

Rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbus informaciją apie konkursą laisvai karjeros valstybės tarnautojo – Mokesčių skyriaus vedėjo pareigybei, rajono Tarybos narys Andrius Kalesnikas paskelbė pranešimą. Politiko manymu, „pareigybinė instrukcija gana aiškiai surašyta konkrečiam, ne pačiam kvalifikuočiausiam asmeniui. Specialiuose reikalavimuose nurodomas tik vienas specifinis uždavinys – turėti aukštąjį, socialinių mokslų srities ekonomikos krypties išsilavinimą. Ypač absurdiškai skamba reikalavimas mokėti anglų kalbą A1 lygiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimuose nėra reikalavimų turėti darbinės patirties, nors dažniausia priimant į tokias pareigybes darbuotoją būtina turėti bent trejų metų patirtį toje srityje“.

„Gimtoji žemė“ 

Seime siūloma apriboti korupcijos landas viešuosiuose pirkimuose

LR Seime registruota Viešųjų pirkimų įstatymo  2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiuo projektu siekiam skaidrinti biudžeto skiriamas lėšas ir per pus sumažinti ribą, kuria būtų leidžiama apklausos būdu vykdyti viešuosius pirkimus. Jei įstatymo projektas sulauktų pritarimo LR Seime, tai iš dalies pažabotų galimus korupcijos atvejus, kai yra apklausos metu nuolatos apklausiamos tos pačios trys įmonės, o jos savo ruožtu jau būna susitarę kas kokius darbus ar paslaugas teiks. Mano nuomone, perkamų darbų riba turėtų būti sumažinta dar labiau ir nesiekti 100 tūkst. Lt

Žemiau pateikiu įstatymo projekto tekstą:

„15. Mažos vertės viešasis pirkimas (toliau – mažos vertės pirkimas) – supaprastintas pirkimas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 50 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 250 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);

2) perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 100 50 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 250 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).“

JUOZAS GALIAUSKAS: Dabartiniame technikos, didžiulės informacijos srauto amžiuje nebespėjam prie greitai kintančio gyvenimo tempo

Vis daugėja susirgimų, tokių, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo reti, didėja psichinė įtampa, atsiranda psichikos sutrikimai. Vienas iš tokių sutrikimų – depresija. Tai susirgimas, kuria kasmet suserga milijonai žmonių pasaulyje. Atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas penktas žmogus besikreipiantis pas šeimos gydytojus turi depresijos požymių arba jau serga depresija. Kyla klausimas kas tai per susirgimas, kaip pasireiškia, kaip gydoma, kada pasveikstama. Klaidingai manoma, kad depresija – tai nuotaikos svyravimai, dažnai į kitus negalavimus ar jau esamus depresijos simptomus nekreipia dėmesio, depresija gilėja, gydymas sunkėja.

Depresija dažnai slepiasi po fizinių simptomų kauke, todėl sergantis žmogus, prieš jam nustatant diagnozę, dažniausiai intensyviai „ieško“ ligų: ligonis kreipiasi pas įvarius specialistus, išleidžia aibę pinigų, nusivilia gydytojais, pyksta, kad yra „blogai“ gydomas, vargsta pats ir vargina kitus. Kalbant apie depresijas būtina atžymėti, kad depresijos būna ir slaptosios, kai depresijos simptomai atrodo neatitinka tipiškos depresijos simptomų, tie simptomai būna „pakeisti“. Slaptąsias depresijas ypač sunku diagnozuoti. Taigi – kas gi ta depresija? Depresija – tai pažeista kūno ir psichikos harmonija. Didžioji depresija pasireiškia emociniais ir fiziniais(kūno)simptomais. Diagnozuojant depresiją svarbu išsiaiškinti pagrindinius depresijos simptomus. Depresija pasireiškia specifiniais simptomais. Diagnozuoti galima ir pateikiant simptomų sąrašą – tai depresijos testas.

Užpildomas testas, įvertinant kiekvieną teiginį „taip“ arba „ne“:

TESTAS

1.Aš jaučiu liūdesį. Mane dažnai slegia liūdesys ar nerimas: „taip“,“ne“.

2.Manęs nedomina ir nedžiugina veikla (užsiėmimas),kurie anksčiau man teikdavo malonumą (darbas, sportas, draugai, seksas):“taip“,“ne“.

3.Pakito apetitas(arba svoris)nors aš nesilaikau specialiosios dietos:“taip“,“ne“.

4.Pakito miegas .Aš miegu per daug (tapau mieguistas) arba mane kankina nemiga. Dažnai nubundu daug anksčiau nei esu įpratęs: “taip“,“ne“.

5.Visą laiką jaučiuosi pavargęs ,man trūksta energijos:“taip“,“ne“.

6.Negaliu susikoncentruoti, pastebėjau ,kad pablogėjo atmintis, tapo sunkiau priimti sprendimus ir planuoti savo veiklą:

7.Tapau vangesnis, lėtesnis, o kartais(arba)be priežasties būnu susijaudines, nerandu sau vietos:“taip“,“ne“.

8. Jaučiuosi nepilnavertis, kamuoja beviltiškumas ,dažnai kaltės jausmas. Vis dažniau pagalvoju apie mirtį, o kartais pamąstau ir apie savižudybę:“taip“,“ne“.

Jei Jūs patyrėte vienu metu 5 ar daugiau iš čia išvardintų 8 simptomų, dėl kurių pakito įprastinė Jūsų veikla, ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei 2 savaites,-būtina kreiptis į gydytoją.

Labai dažnai ligonis bando save nuteikti, kad jam nieko nėra, gydosi patartas pažįstamų, draugų, gydymas neadekvatus, nepilnavertis, nieko nepadeda, būklė blogėja, liga įsisenėja. Daugelis depresija sergančių žmonių turi įvairių fizinių negalavimų, kas trečiam tokių negalavimų atsirado daugiau nei prieš 5 m. iki psichiatrinės simptomatikos atsiradimo. Todėl tikėtina ,kad 5 metus ar dar ilgiau tokie ligoniai buvo gydomi nuo kūno ligų. Depresijai būdinga simptomų gausumas, dviveidiškumas, įvairumas, kintamumas, šios ligos neįmanoma paaiškinti kuria nors organizmo liga. Jei pacientas pateikia daug somatinių, kartais nemotyvuotų skundų, neaiški diagnozė, gydant liga nesikeičia, gilėja, tai didelė tikimybė, kad ligonis serga depresija. Skausmas vargina daugelį sergančių žmonių, skausmo sindromas, kaip ir nerimas būdingas depresijai. Depresijoms atsirasti svarbu ir „tamsusis“, rudens laikas, kai sumažėja šviesos, trumpėja diena. Smegenyse sumažėja serotonino (kuris mažina nerimą, irzlumą, skausmą, impulsyvumą, agresiją, reguliuoja apetitą, gerina lytinę funkciją. Sumažėją ir norą adrenalino, kuris skatina būdravimą, motyvaciją. Ligoniai gydomi kompleksiškai – skiriami trankviliantai, naujos kartos antidepresantai, šviesos terapija, muzikos terapija ir kiti metodai.

Gaila, bet dar daug atvejų, kai ligoniai patys bando kovoti su savimi, nesikreipia pas gydytojus. Depresijų gydymu daugiausia „užsiima“ psichiatrai, tačiau žmonės kreiptis pas psichiatrus dar vengia, tuo pačiu netenka kvalifikuoto gydymo. Jei žmogus įtaria, kad jam ar jo pažįstamiems gali būti depresija, rekomenduotina, kaip galima anksčiau pradėti gydymą. Sergant sunkia depresija ligoniams rekomenduojamas gydymas psichiatriniame stacionare, dienos centruose, psichiatriniuose centruose, pas šeimos gydytojus.

Ar Ukmergė kils į kovą su alkoholizmu? Tarybai teikiama Priklausomybių mažinimo programa

Lietuvoje didžiausia problema priklausomybių srityje – priklausomybė nuo alkoholio. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis Lietuvoje alkoholio suvartojimas didėja, taip pat didėja ir su alkoholiu susijęs sergamumas. Remiantis gerąja Alytaus rajono patirtimi registravau Priklausomybių mažinimo programos sprendimo projektą. Sprendimą dėl programos patvirtinimo ar nepatvirtinimo Taryba priims vasario 2 d.

Pabrėžiu, kad viena pagrindinių LR Vietos savivaldos įstatyme nurodytų savarankiškų savivaldybės funkcijų yra socialinių paslaugų planavimas ir teikimas. Remiantis gerąja kitų rajono savivaldybių Tarybų patirtimi siūloma patvirtinti Priklausomybių mažinimo programą, kuri skirta mažinti alkoholizmą socialinės rizikos srityse: socialinėse šeimose ir vairuojančius motorizuotas transporto priemones.

Vykdant šią programą bendruomenė gaus daugiau informacijos apie alkoholio žalą ir galimas gydymo nuo alkoholio priemones ir būdus. Sumažės nesakingai vartojančių alkoholį ir tuo pačiu pagerės gyvenimo sąlygos šeimose. Sumažės apsvaigusių vairuojančių asmenų, kas užtikrins saugesnį eismo saugumą bei mažesnį autoavarijose žūvančių asmenų skaičių

Pasiteisinus programai ateityje būtų galimybė praplėsti programą skatinant alkoholizmo vartojimo mažinimą kompensuojant dalį būtinų gydymuisi išlaidų.

Sprendimo projektas:


Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas: Dėl priklausomybiu mazinimo programos

Ko bijojo V. Gergijevo koncerto organizatoriai?

Sausio 13-ąją (penktadienį) studentų korporacija Neo-Lithuania surengė taikų protestą prie Kauno „Žalgirio arenos“, kurioje turėjo koncertuoti rusų dirigentas Valerijus Gergijevas, kuriame teko sudalyvauti ir man.

Dar penktadienį ryte V.Gergijevas viešai paskelbė, kad nežinojo, kuo ši diena lietuviams ypatinga, todėl galvojo, kad yra kviečiamas rusų senųjų Naujų metų proga. Pagal tai buvo sudaryta ir programa, paremta linksmais kūriniais ir pabaigoje turėjusia nuskambėti „Užstalės daina“ (Pakelkim taurę linksmybių). Vis dėlto maestro pažadėjo, jog programa, atsižvelgiant į gedulo dieną Lietuvoje, bus pakeista. Taigi galėjo susidaryti įspūdis, kad šioje vietoje V. Gergijevas dėl tokios koncepcijos koncerto Sausio 13-ąją buvo niekuo dėtas, o visa atsakomybė tenka organizatoriams, t.y. V. Romanovo fondui.

Į taikų protestą iš viso susirinko apie 100 žmonių, kurių nuomone, atvirai Rusijos imperialistines ambicijas palaikantis ir prieštaringai vertinamas V. Gergijevas neturėtų tokią dieną, kuri aplaistyta beginklių lietuvių krauju, koncertuoti Lietuvoje.

Akcijos dalyviai ant pėsčiųjų tiltų, vedančių į „Žalgirio areną“, uždegė žvakutes, o į koncertą einantiems žmonėms buvo dalijamas 1991 metais sausio 14-ąją išleistas laikraštis „Laisvas žodis“. Jo buvo išdalinta daugiau nei 1 tūkst. vienetų. Akcijos dalyviai vilkėjo marškinėlius „Aš palaikau Gruziją!“, kurie reiškė solidarumą su Gruzija ir poziciją dėl Rusijos-Gruzijos karo.

V. Gergijevas, pats būdamas osetinas, šiame kare palaikė Rusijos pusę.

Nors buvo žadėta, kad programa bus pakeista, bet  „Užstalės daina“ vis tik nuskambėjo ir rusų dirigento V. Gergijevo orkestras pakėlė „linksmybių taurę“ už Sausio 13-osios aukas.

Parengta pagal Rimos Aukštuolytės informaciją

This is a post with post format of type Link

Home

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit. Aenean commodo ligula eget dolor. Aenean massa. Cum sociis natoque penatibus et magnis dis parturient montes, nascetur ridiculus mus. Donec quam felis, ultricies nec, pellentesque eu, pretium quis, sem. Nulla consequat massa quis enim.

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit. Aenean commodo ligula eget dolor. Aenean massa. Cum sociis natoque penatibus.

Valstiečiai nepritarė, kad asbesto gaminiai būtų utilizuojami savivaldybės lėšomis

„Gimtosios žemės“ straipsnis apie Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos neeilinį posėdį (2012-01-12), kurį matydama Ukmergės rajono valdžios abejingumą ir neveiklumą sušaukė rajono Tarybos opozicija. Labai gaila, kad visus mano pasiūlymus, kurie būtų pagelbėję rajono gyventojams utilizuojant asbesto gaminius valdančioji dauguma sutartinai atmetė. Juokingiausia buvo, kai atmetė net tokius siūlymus, kaip programos vykdymą patikėti administracijos direktoriui ar kad po metų rajono tarybai būtų pateikta programos vykdymo ataskaita.

Loreta EŽERSKYTĖ

Ketvirtadienį vyko neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis. Pirmininkavęs mero pavaduotojas Regimantas Baravykas informavo, jog į Tarybą yra išrinkti 25 nariai, posėdyje dalyvavo 22. Meras valstietis liaudininkas Algirdas Kopūstas neatvyko, nes atostogauja, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Juozas Armanavičius posėdį praleido dėl svarbių darbo reikalų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Birutė Žilėnienė – dėl ligos.

Neeilinis posėdis buvo sušauktas, kai sausio 4 dieną vykusiame taip pat neeiliniame posėdyje to paprašė opozicija – Lietuvos socialdemokratų partijai, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir Darbo partijai priklausantys Tarybos nariai. Į neeilinio posėdžio darbotvarkę buvo įrašytas vienas klausimas – dėl paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programos patvirtinimo. Prieš pradedant jį svarstyti buvo pasveikintas gimtadienį švenčiantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valdas Mikalajūnas.

Šios kadencijos Savivaldybės taryba į posėdžius buvo susirinkusi 16 kartų. Iš jų keturi posėdžiai – antras, penktas, penkioliktas ir šešioliktas – buvo neeiliniai.

„Gyvename tarsi karo sąlygomis“

Posėdis, kaip jau tapo įprasta šios kadencijos Tarybos darbe, prasidėjo piliečių tribūna. Šįkart buvo išklausyta trijų ukmergiškių pasisakymų. Pirmoji į Savivaldybės tarybos narius Gėlių ir Kauno gatvių gyventojų vardu kreipėsi Violeta Umbrasienė.

„Jau keleri metai mes neturime ramybės, gyvename tarsi karo sąlygomis. Viso to priežastis – tai Aldonos ir Edvardo Adomavičių bei Vytauto Maziliausko visapusiškas savivaliavimas ir neteisėti veiksmai, žeidžiantys mūsų teisėtus interesus, žmogiškąjį orumą, sveikatą ir ramybę.

Šie piliečiai gyvena Kauno g. 72 esančiame daugiabutyje, tačiau savivaliauja Gėlių gatvėje“, – kalbėjo ukmergiškė ir vardijo kaimynų savivalės faktus. Kaip sakė V. Umbrasienė, „Adomavičiai be leidimo valdiškoje žemėje šalia Gėlių gatvės pasistatė garažą, virš kurio yra pastatytas antras aukštas, įrengta pirtis bei priebutis“. Ukmergiškės teigimu, „greta stovi ir Maziliausko savavališkai pastatytas garažas“. Kalbėtoja kaltino minėtus gyventojus tuo, kad jų iniciatyva buvo atlikti klaidingi Kauno g. 72 ir 74 namų geodeziniai matavimai, kad prie gatvės prikrauta statybinių medžiagų ir atliekų, kad tenka kęsti jų išpuolius.

„Ponia A. Adomavičienė, kuri, beje, dirba savivaldybei priklausančioje įmonėje UAB „Ukmergės butų ūkis“ vyr. buhaltere, jos vyras bei V. Maziliauskas mano, kad jų interesai yra aukščiau visų kitų ir jų galima siekti teisėtais ir neteisėtais būdais, pasiskelbiant mero giminaičiais, vicemero buvusiais bendradarbiais ir kitais jiems vieniems suprantamais argumentais“, – kalbėjo V. Umbrasienė. Ji sakė, kad šiais klausimais 2009, 2010 ir 2011 metais gyventojai raštu kreipėsi į rajono savivaldybę, čia buvo apsilankę rajono vadovai, Tarybos nariai, kiti atsakingi darbuotojai, tačiau iškeltos problemos nesprendžiamos ir iki šiol žmonės negavo jokio atsakymo.

Kalbėtoja piktinosi, kad prieš kurį laiką A. Adomavičienė toje pačioje piliečių tribūnoje paprašė prie savavališkai pastatyto pastato skirti žemės sklypą. „Savivaldybės architektas mus ne kartą patikino, kad šioje vietoje, kuri vadinama žaliąja zona, negali būti formuojamas joks sklypas. Tačiau praėjusią savaitę reikalai pajudėjo savivaliautojų pusėn“, – sakė gyventojų atstovė, pridūrusi, kad šios savaitės pradžioje sunerimę gyventojai vėl kreipėsi į savivaldybę. Pasak V. Umbrasienės, labiausiai nustebino vicemero atsakymas. Jis neva nei patvirtino, nei paneigė, kad Adomavičiams bus skiriamas prašomas plotas…

Kreipdamasi į Tarybos narius V. Umbrasienė prašė bendrauti ne tik su viena suinteresuota puse, bet ir išklausyti gyventojus, kurių interesai gali būti pažeidžiami.

„Nejau mes iš Afrikos…“

Anykščių gatvės 5 namo gyventojas Henrikas Šereika išsakė savo ir kaimynų rūpesčius. Pasak ukmergiškio, palei minėtąjį namą nėra šaligatvio, neįrengta lietaus kanalizacija, apšvietimas. Gyventojai dėl to kenčia nepatogumus, nesaugu išeiti į kiemą mamoms su mažais vaikais.

„Daug kartų kreipėmės, kad prie namo būtų pastatytas bent vienas stulpas apšvietimo lempai, bet pagalbos nesulaukėme“, – tvirtino H. Šereika. Pasak jo, neseniai Dukstynoje buvo tvarkomas gatvių ir kiemų apšvietimas, tad Anykščių gatvės 5 namo gyventojai paprašė išspręsti ir jų problemą.

„Mums buvo paaiškinta, kad darbai atliekami už Europos Sąjungos skirtus pinigus, todėl mums pagelbėti negali. Nejau mes iš Afrikos, kad negalima mūsų kieme atlikti europinėmis lėšomis finansuojamų darbų…“ – replikavo ukmergiškis.

Dukstynos mikrorajono gyventojas prašė valdžios spręsti minėtojo namo žmonėms aktualią problemą ir siūlė du sprendimo variantus. Jo manymu, jeigu nėra galimybių įrengti šaligatvį ir apšvietimą, tuomet reikėtų kiemą padaryti uždarą ir jame uždrausti transporto priemonių eismą.

Atliko ukmergiškių apklausą

Piliečių tribūnoje pasisakęs pedagogas Alfonsas Strelčiūnas ragino politikus nulipti nuo pjedestalų, prisiminti Laisvės kovotojus, susitelkti ir visiems kartu dirbti Ukmergės krašto žmonių gerovei, o ne ieškoti priešų ir kaltų.

A. Strelčiūnas papasakojo apie savo atliktą Ukmergės gyventojų apklausą, pabrėždamas, jog tai darė savo iniciatyva, o ne kieno nors paprašytas. Jis sakė apsilankęs dėvėtų rūbų parduotuvėje „Humana“ ir turgavietėje, kur dažniausiai apsiperka „paprasti ukmergiškiai“, ir pasiteiravęs jų nuomonės apie kai kuriuos rajono politikus. Kaip teigė A. Strelčiūnas, jų pavardžių „etikos sumetimais“, išskyrus mero A. Kopūsto, jis viešai neminės.

„Iš 100 pasisakiusiųjų 90 teigė, kad jie pasitiki A. Kopūstu ir jį palaiko. Vykdykite rinkėjų valią ir dirbkite visų žmonių labui“, – sakė pedagogas. Taip pat jis patikino, jog tam politikui, kuris yra šventas, pastatytų paminklą, tačiau tokių kol kas jis nematąs…

Programą patvirtino, bet neskyrė lėšų

Sprendimo „Dėl paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programos patvirtinimo“ projektą posėdyje pristatė rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius. Jis yra 2010 metų vasario 8 dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės Asbesto šalinimo programai vykdyti narys.

Kaip teigė K. Jurkevičius, 2008 metais Vyriausybė patvirtino nacionalinę asbesto šalinimo programą, jai įgyvendinti buvo numatytos lėšos, tačiau realiai ji nebuvo vykdoma, nes tam neskirta lėšų.

Pasak pranešėjo, nepaisant to, kad pinigų neskirta, kai kurie darbai buvo atliekami. 2010 metų pradžioje rajone buvo inventorizuoti visuomeninės paskirties pastatai, turintys asbesto gaminių. Po metų buvo atlikta visų pastatų inventorizacija.

„Pagal 2010-2011 m. savivaldybės teritorijoje atliktą asbesto turinčių gaminių inventorizaciją nustatyta, kad iki 2011 metų kovo 31 dienos kaimo vietovėse inventorizuota 1 221 vnt. gyvenamųjų pastatų, kurie turi 2200,99 tonų asbesto gaminių“, – tokius skaičius pateikė K. Jurkevičius. Jis taip pat teigė, kad darbo grupė ruošė Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programą, tačiau sustota ir ji nebuvo teikiama tvirtinti, nes paaiškėjo, kad per didelė našta ją finansuoti vien valstybės ir savivaldybės lėšomis.

K. Jurkevičius tvirtino, jog Asbesto šalinimo programai rajone nuolat buvo skiriamas dėmesys, tačiau imtis realių žingsnių trukdė lėšų stygius. Pasak jo, kai praėjusių metų pabaigoje reikalai pajudėjo, kai žemės ūkio ministras praėjusių metų gruodžio 27 dieną patvirtino programos įgyvendinimo taisykles, jau kitą dieną susirinkusi savivaldybės darbo grupė paruošė Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programos projektą. Jis, kaip sakė K. Jurkevičius, buvo įregistruotas sausio 3 dieną.

Kaip prisidės rajono savivaldybė?

Pranešėjas sulaukė daug klausimų. Labiausiai jį „atakavo“ opozicijai priklausantys Savivaldybės tarybos nariai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Kalesnikas ryžtingai tvirtino, jog problemos sprendimas rajone metus buvo vilkinamas, savivaldybė nieko nepadarė vykdydama prieš kelerius metus patvirtintą Asbesto šalinimo programą. Politikas tvirtino, kad rajone yra sukaupta daug asbesto gaminių, gyventojai neturi kur jų padėti.

Socialdemokratas Kazys Grybauskas, pratęsdamas kolegos mintį, domėjosi asbesto gaminių utilizavimo galimybėmis ir šios paslaugos kainomis. K. Jurkevičius paaiškino, jog rajone nėra numatyta sandėliuoti asbesto gaminius. Juos utilizuoti priima dvi įmonės. Vienoje jų tonos tokių gaminių utilizavimas kainuoja 500 Lt (be PVM), kitoje – 600 Lt (be PVM). Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas pabrėžė, jog rajono savivaldybė šių paslaugų nefinansuoja.

Socialdemokratų partijos atstovas Arūnas Dudėnas replikavo, kad savivaldybė pusšimčiui Dainavos gyventojų pagelbėjo skyrusi pusę milijono, tuo tarpu nepalyginamai didesnio masto problemai spręsti lėšų nerandama…

Darbo partijos atstovas Rolandas Janickas siūlė pagalvoti ir apie miesto gyventojus, kurie negali pretenduoti į numatytą paramą, tačiau dėl asbesto keliamo pavojaus sveikatai kenčia ne mažiau nei gyvenantys kaime.

Socialdemokratė Klavdija Stepanova išsakė savo mintis dėl konsultacijų kaimo gyventojams, kurie pretenduos į paramą ir jiems teks pildyti įvairius dokumentus. Tarybos narė svarstė, jog gyventojams galėtų padėti savivaldybės administracijos kai kurių skyrių, taip pat seniūnijų darbuotojai.

Valstietė liaudininkė Elena Mirinavičienė sakė, kad būtina visuomenę informuoti apie asbesto gaminių keliamą žalą sveikatai. Ji siūlė įpareigoti gyventojų švietimu užsiimti Visuomenės sveikatos biurui.

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių

Svarstant šį daugumai kaimo žmonių aktualų klausimą buvo matyti, kaip rajono politikai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Opozicija nepaliaudama tvirtino, jog valdantiesiems nerūpi kaimo gyventojai, jog jie nenori ieškoti lėšų, kad savivaldybė prisidėtų prie Asbesto šalinimo programos įgyvendinimo. Tuo tarpu daugumos atstovai aiškino, jog posėdyje būtina tik patvirtinti Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programą, kuri „uždegtų žalią šviesą“ kaimo gyventojams pretenduoti į Europos Sąjungos skiriamą paramą. Jų teigimu, šiuo požiūriu savivaldybė paliekama nuošalyje, nes programa bus įgyvendinama Europos Sąjungos lėšomis, ją administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra.

A. Kalesnikas, be kita ko, siūlė svarstomą programą papildyti punktu, jog rajono savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra atsakingas už jos vykdymą, metų pabaigoje atsiskaitytų visuomenei. Tačiau šiam siūlymui valdantieji balsuodami nepritarė.

Po emocingų pasisakymų ir replikų, netgi vienų kitiems mestų kaltinimų posėdžiui pirmininkavęs R. Baravykas pasiūlė tvirtinti programos projektą su keliomis posėdžio metu padarytomis pataisomis. Už sprendimo projektą balsavo 18, prieš vienas, du Tarybos nariai susilaikė.

Patvirtinus Paramos šalinti asbesto turinčius gaminius iš gyvenamųjų pastatų programą, rajono kaimo gyventojai, norintys keisti asbestinių stogų dangą, nuo sausio 16 dienos turės teisę teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą.

www.gzeme.lt

Kokios buvo ir bus UAB Ukmergės šiluma investicijos į šilumos ūkį?

Jau daugiau nei metus UAB Ukmergės šiluma yra perėmus Ukmergės rajono šilumos ūkį. Kas per tą laiką nuveikta modernizuojant rajono šilumos ūkį? Kokių veiksmų imtasi, kad būtų mažinami šilumos nuostoliai? Klausimų daug, o atsakymų? Tad šį kartą kreipiausi į UAB Ukmergės šilumą, kad pateiktų 2011 metais atliktų ir 2012 metais planuojamų investicijų sąrašą.

Paklausimas išsiųstas 2012-01-15 d.


2012-01-15 del ukmerges siluma investiciju

Prokuroras patikėjo, jog kaltinamasis organizavo balsų pirkimą iš meilės partijai? (dokumentai)

Ukmergės rajono apylinkės teismas toliau nagrinės baudžiamąją bylą dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise.

Šioje byloje įtarimai pareikšti trims ukmergiškiams. 49 metų Vytautas Martyšius kaltinamas, kad veikdamas bendrai grupėje su 40-mečiu Sauliumi Račicku ir 41 metų Virginijumi Sekmoku siekė papirkti kuo daugiau žmonių jog šie, 2011 metų rinkimuose į Ukmergės rajono savivaldybę, balsuotų už sąrašą Nr. 16 (Liberalų ir centro sąjunga). Jau trečiasis teismo posėdis šioje byloje numatytas ši trečiadienį.

Įtariama, kad kaltinamieji ne tik pirko balsus Liberalų ir centro sąjungos naudai, tačiau bandė reitinguoti ir kandidatų sąrašą. Iš balsus pardavusių rinkėjų jie reikalavo kandidatų sąrašą reitinguoti taip: Nr. 4 (Juozas Armanavičius), Nr. 6 (Sigitas Masiulionis), Nr. 24 (Jovita Gleiznienė), Nr. 26 (Vilius Morkūnas) ir Nr. 20 (Jonas Vyčas). Nors vilkmerge.lt turimais duomenimis teisėsaugininkai ir svarstė galimybę du politikus, J. Armanavičių ir S. Masiulionį, uždaryti į areštinę, tačiau po įvykusių dviejų teismo posėdžių paaiškėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas nei Liberalų ir centro sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkas, dabartinis vicemeras, Regimantas Baravykas bei nei vienas kandidatas buvęs rinkiminiame sąraše.

Šioje byloje liudiję asmenys tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu patvirtino, kad už 5 arba 10 litų, rinkimuose balsavę taip kaip prašė kaltinamieji. Ikiteisminio tyrimo eigą kontroliavęs rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis, nusprendė šią bylą į teismą siųsti, apkaltinus minėtus tris asmenis, kurie nekandidatavo rinkimuose į savivaldybių tarybą.

Politikus, gavusius tiesioginę naudą rinkimuose, reitingo balsus, prokuroras bent kol kas nusprendė palikti ramybėje. Šioje byloje savo kaltę iš dalies pripažino tik du kaltinamieji – S. Račickas bei V. Sekmokas. V. Martyšius teisėsaugininkams teigia, kad pinigų už atiduotą balsą rinkėjams nemokėjo, o tik agitavo balsuoti už Liberalų ir centro sąjungą.

Apie tai, kad galimai papirkinėjami rinkėjai, kalbos pasklido jau per išankstinį balsavimą į savivaldybių tarybų rinkimus. Likus kelioms dienoms iki rinkimų, vilkmerge.lt žurnalistai policijos komisariato koridoriuje sutiko Socialdemokratų partijos atstovą Arūną Dudėną. Jis žurnalistams patvirtino, jog į policija atvyko pranešti apie galima balsų pirkimą rinkimuose. Tačiau policininkams siūlo galą pavyko aptikti tik rinkimų dieną.

2011 metų vasario 27 dieną pareigūnai sulaiko S. Račicką bei V. Martyšių. Atlikę kratas jų namuose pareigūnai, pas V. Martyšių aptinka dokumentų, panašių į balsavimo biuletenius bei į biuletenių šakneles.

S. Račicko namuose rasta V. Martyšiaus vizitinių kortelių, balsavimo biuletenio pavyzdys, įvairių užrašų su pavardėmis. Taip pat rasti keli polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, miltelių, suvyniotų į foliją, vienkartinis švirkštas. Vėliau ekspertai nustatė, kad tai ne narkotikai.

Po dviejų parų įtariamieji buvo išleisti į namus. Tačiau kovo 2 dieną sulaikomi dar du įtariamieji. Virginijus Sekmokos ir 51 metų V.C., pirmasis sulaikomas 16 parų už ankščiau atliktą administracinės teisės pažeidimą, o antrasis sulaikomas 48 valandoms. Nors pareigūnams pavyko nustatyti tik keliolika asmenų pardavusiu balsus, tačiau gali būti, kad didžioji dalis tokių liko nenustatyta. Nes pirmumo balsų daugiausiai gavo būtent tie kandidatai už kuriuos buvo agituojama balsuoti siūlant pinigus. Daugiausia reitingo balsų gavo J. Armanavičius. Jis gavęs 705 rinkėjų balsus ir iš ketvirtos sąrašo vietos pakilo į pirmąją. Į antrąją iš šeštosios pakilo S. Masiulionis. Trečiasis, surinkęs 419 balsų, liko sąjungos rajono skyriaus pirmininkas R. Baravykas, o ketvirtas Romas Pivoras. iš 20- os vietos į penktąją pakilo J. Vyčas. Per 20 vietų pakilo V. Morkūnas. 24 -toje vietoje buvusi J. Gleiznienė, šoktelėjo į septintąją. Į rajono Tarybą buvo išrinkti tik pirmieji trys kandidatai.

Paaiškėjus rinkimų rezultatams, tuo metu Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantis Rajono tarybos narys R. Pivoras išplatino viešą pareiškimą, kuriuo atsiprašė už partijos kolegas, sugriovusius pasitikėjimą rajono sąjungos skyriumi.

„Gerbiami rajono žmonės. Dėkoju visiems laisva valia balsavusiems už Liberalų ir centro sąjungos kandidatus į rajono savivaldybės tarybą. Atskirai noriu padėkoti Balelių kaimo gyventojams. Ačiū už išreikštą pasitikėjimą. Taip pat atsiprašau už tuos partijos kolegas, kurie savo elgesiu sugriovė pasitikėjimą Liberalų ir centro sąjungos skyriumi“, tuomet rašė R. Pivoras. Tačiau ir į šią politiko užuominą prokuratūra nereagavo.

Vėliau šie galimai neteisėtai gauti rinkėjų balsai įgijo lemiamą reikšmę renkant rajono vadovus. Iki tol koalicijoje su mero Algirdo Kopūsto vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjunga buvę Socialdemokratai bei Darbo partija pasipriešino vienvaldystei rajone. Daugiausia rinkėjų balsų gavę Valstiečiai liaudininkai pareikalavo dviejų pagrindinių rajono vadovų postų – mero bei administracijos direktoriaus. Tačiau su tuo kategoriškai nesutiko iki tol kartu dirbusios Socialdemokratų bei Darbo partijos.

Deryboms pakliuvus į aklavietę minėtos partijos nusprendė koaliciją suformuoti su iki tol opozicijoje dirbusia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratu partija. Tačiau susiformavusiai naujai koalicijai neužteko balsų, kad jų kandidatai būtu išrinkti vadovauti rajonui. Tuomet ir paaiškėjo, kad Liberalų ir centro sąjungos narių balsai yra lemiami.

Liberalai pareiškė, kad tik posėdyje apsispręs ar balsuoti už Valstiečių liaudininkų siūloma kandidatą į merus Algirdą Kopūstą, ar už Socialdemokratą Arūną Dudėną. Gavę rajono mero pavaduotojo postą liberalcentristai apsisprendė palaikyti iki tol rajonui vadovavusio A. Kopūsto kandidatūrą.

Paaiškėjus, jog prokuratūra net neapklausė politikų, gavusių galimai neteisėtų rinkėjų balsų, į generalinę prokuratūra kreipėsi Rajono tarybos narys, Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščioniams demokratams atstovaujantis Andrius Kalesnikas. Jis prokuratūrai rašytame laiške suabejojo, ar prokurorams rūpi, kas galėjo organizuoti balsų pirkimą savivaldybių tarybų rinkimuose Ukmergėje.

Pasak A. Kalesniko jis iš Ukmergės prokurorų gavo miglotą atsakymą. Jame teigiama, kad teismo posėdis yra viešas ir kaltinamieji pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise neduoti parodymų. Taigi jie neįvardija kas paskatino juos elgtis vienokiu ar kitokiu būdu tam tikroje situacijoje, teigiama prokuratūros atsakyme į politikui. Laiške taip pat teigiama, jog prokuratūra atskyrė ikiteisminį tyrimą, kuriame policijos tyrėjai tęsia aplinkybių tyrimą, aiškinasi kitus asmenys, kurie gali būti susiję su šia nusikalstama veikla.

Raštas pridedamas:


SImonis del balsu pirkimu

This is a standard post format with preview Picture

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit. Aenean commodo ligula eget dolor. Aenean massa. Cum sociis natoque penatibus et magnis dis parturient montes, nascetur ridiculus mus.

Donec quam felis, ultricies nec, pellentesque eu, pretium quis, sem. Nulla consequat massa quis enim. Donec pede justo, fringilla vel, aliquet nec, vulputate eget, arcu. In enim justo, rhoncus ut, imperdiet a, venenatis vitae, justo. Nullam dictum felis eu pede mollis pretium. Integer tincidunt. Cras dapibus. Vivamus elementum semper nisi.

Continue reading